Dabar R. Rivlinui teks pasirinkti kandidatą į premjerus, kuris, jo nuomone, turės daugiausiai šansų suburti daugumą 120 vietų Knesete.
Tarp pretendentų yra ir ministras pirmininkas Benjaminas Netanyahu – dešiniojo sparno partijos „Likud“ lyderis ir ilgiausiai dirbantis premjeras per Izraelio istoriją, šiuo metu teisiamas dėl korupcijos. Bylos nagrinėjimas turėtų būti pratęstas ateinančią savaitę, prezidentui susitinkant su B. Netanyahu ir kitų politinių jėgų lyderiais.
Trečiadienį R. Rivlinas sakė, kad jo apsisprendimą dėl premjero kandidatūros lems, kas iš partijų lyderių turės daugiausiai galimybių „pelnyti Kneseto pasitikėjimą“ ir suformuoti „vyriausybę, pajėgią įveikti mus skaldančią nesantaiką ir reabilituoti Izraelio visuomenę“.
Pasak prezidento, izraeliečiai dabar nori būtent to, o ne beprecedenčių penktų rinkimų, kuriuos teks rengti, jei parlamente nepavys suburti 61 vietos daugumos.
„Tikiuosi, kad visuomenės išrinkti atstovai girdės Izraelio žmones, bus pakankamai išmintingi, kad išgirstų jų prašymą dėl netradicinių sąjungų, skirtingų politinių jėgų bendradarbiavimo, konstruktyvaus ir nuoširdaus darbo visų Izraelio piliečių labui“, – kalbėjo R. Rivlinas.
Prezidento raginimas dėti pastangas pasitikėjimui atkurti nuskambėjo po nesantaikos aptemdytų B. Netanyahu 12 valdymo metų.
Dėl kyšių ėmimo, sukčiavimo ir piktnaudžiavimo pasitikėjimu teisiamas B. Netanyahu tapo pirmuoju pareigas einančiu Izraelio ministru pirmininku, kuriam teko stoti prieš teismą. Premjeras visus kaltinimus atmeta ir tvirtina tapęs žiniasklaidos, teisėsaugos institucijų ir teismų vykdomos raganų medžioklės, kuri buvo pradėta siekiant pašalinti iš iš posto, auka.
Vis dėlto prieš premjerą nusistačiusios frakcijos, be nepritarimo jo politikai, turi mažai ką bendro.
B. Netanyahu religinės ir nacionalistinės pakraipos politinių sąjungininkų pozicijos ideologiškai yra artimesnės. Premjero partija „Likud“ su 30 deputatų yra didžiausia politinė jėga parlamente. Tačiau kartu su savo tradiciniais sąjungininkais nacionalistais ir ultraortodoksais B. Netanyahu Knesete turi tik 52 vietas.
B. Netanyahu oponentai laimėjo 57 vietas – jų taip pat nepakanka daugumai suformuoti. Dvi partijos kol kas nėra pažadėjusios paramos nė vienai iš šių stovyklų.
Nė vienai iš Izraelio politinių partijų niekada nėra pavykę vienai užsitikrinti 61 vietos Knesete. Dėl to didžiosioms partijoms tenka burti gremėzdiškas valdančiąsias koalicijas su mažesnėmis frakcijomis. Šiuo metu partijų lyderiai derasi dėl galimo bendradarbiavimo sąlygų, ir itin svarbus vaidmuo čia tenka Mansouro Abbaso vadovaujamam Jungtiniam arabų sąrašui (Ra'am), užsitikrinusiam keturias vietas.
Nors Izraelio prezidento vaidmuo didele dalimi yra reprezentacinis, R. Rivlinas po ankstesnių rinkimų dėjo daug pastangų įtikinti partijų lyderius suformuoti vyriausybę ir išvesti šalį iš užburt rinkimų rato. Pernai jis aštriai kritikavo lyderius už kivirčus dėl mažmožių ir nesugebėjimą susitarti.
„Susiimkite! – rašė jis tviteryje pernai liepos 23 dieną. – Izraelio valstybė – ne skudurinė lėlė, kurią galite tampyti į visas puses, kivirčydamiesi dėl mažmožių.“
Kovo 23-osios rinkimus teko rengti gruodį žlugus deryboms dėl valstybės biudžeto tarp B. Netanyahu ir centristo Benny Gantzo – buvusio premjero varžovo, vėliau tapusio jo politiniu sąjungininku.
Abu susitarė pasidalyti valdžia, paeiliui dirbdami premjero poste. B. Netanyahu prie vyriausybės vairo turėjo išlikti iki 2021 metų lapkričio.
Tačiau šis susitarimas žlugo, vyriausybei nesugebėjus priimti biudžeto projekto, todėl automatiškai buvo paskelbti nauji rinkimai.
