Šis žingsnis atspindi augančią Maskvos įtaką Pietų Kaukaze.
Pernai tarpininkaujant Maskvai Armėnija ir Azerbaidžanas pasirašė paliaubų susitarimą, nutraukusį šešias savaites trukusias nuožmias kautynes dėl ginčijamo Kalnų Karabacho kontrolės.
Pagal susitarimą, sustabdžiusį Azerbaidžano puolimą, kurio metu buvo atkovotos kai kurios per 10-ojo dešimtmečio karą armėnų separatistų užimtos teritorijos dalys, Armėnija sutiko perduoti Azerbaidžanui tris aplink Kalnų Karabachą esančius rajonus, o regione buvo dislokuoti rusų taikdariai.
Kalnų Karabache valstybinė kalba yra armėnų.
Deputatas Aramas Harutiunianas naujienų agentūrai AFP sakė, kad ketvirtadienį priimtu įstatymu siekiama „skatinti bendradarbiavimą su rusų taikdariais“. Įstatymas įsigalios, kai jį pasirašys separatistų lyderis Araikas Harutiunianas.
Įstatymų leidėjai „ateinančią savaitę pateiks prezidentui įstatymo projektą dėl rusų kalbos paskelbimo antrąja oficialia kalba Karabache“, penktadienį sakė Aramas Harutiunianas.
Azerbaidžanas kritiškai sutiko šią inciatyvą. Prezidentas Ilhamas Aliyevas pareiškė, kad jo šalyje gali būti tik viena valstybinė kalba – azerbaidžaniečių.
Dešimtmečius rusenęs buvusių sovietinių Pietų Kaukazo šalių teritorinis konfliktas dėl Kalnų Karabacho vėl užvirė pernai rugsėjį, tarp valstybių kilus įnirtingiems susirėmimams, pareikalavusiems maždaug 6 tūkst. gyvybių.
Kai tapo aišku, kad Armėnijos pralaimėjimas neišvengiamas, tarpininkaujant Maskvai buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
Rusų taikdarių, garantuojančių separatistų valdžios išlikimą, dislokavimas dar padidino Rusijos įtaką Armėnijoje, kur Maskva turi karinę bazę ir vykdo patruliavimą pasienyje su Turkija.
