JT Žmogaus teisių tarybos 47 narės priėmė rezoliuciją, griežtai kritikuojančią prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą ir jo atsaką į ilgus mėnesius trunkančius antivyriausybinius protestus.
Rezoliucijoje „smerkiami Baltarusijoje vykstantys sunkūs žmogaus teisių pažeidimai, susiję su 2020 metų prezidento rinkimais, įskaitant sistemingą žmogaus teisių ir pagrindinių laisvių neigimą“.
Europos Sąjungos iniciatyva pristatyta rezoliucija buvo priimta 20 balsais už, septyniais – prieš ir dar 20 balsavusiųjų susilaikius. Prieš tai taryba atmetė 14 įvairių Maskvos, Minsko ir Pekino pasiūlytų pataisų.
Prieš balsavimą Baltarusijos ambasadorius Juras Ambrazevičius sukritikavo rezoliucijos tekstą, pavadindamas jį „dar vienu pavyzdžiu, kaip Vakarų valstybės manipuliuoja JT, siekdamos savo politinių interesų“.
Baltarusijos ambasadorių palaikė kelios valstybės. Rusijos ambasadorius Genadijus Gatilovas pavadino rezoliuciją „visiškai nepriimtina“ ir „ypatingo politizavimo atveju“.
Baltarusiją jau kelis mėnesius krečia masiniai protestai prieš rugpjūčio 9-osios prezidento rinkimų rezultatus. Jų laimėtoju buvo paskelbtas autoritarinis prezidentas A. Lukašenka, vadovaujantis šaliai nuo 1994 metų.
Opozicija ir Vakarai teigia, kad rinkimų rezultatai buvo suklastoti ir tikroji jų nugalėtoja yra politikos naujokė Sviatlana Cichanouskaja, kandidatavusi vietoj savo įkalinto vyro ir šiuo metu pasitraukusi į Lietuvą.
Baltarusijos saugumo pajėgos ėmėsi griežtų represijų prieš protestuotojus, sulaikė demonstrantų ir privertė daug kitų opozicijos lyderių palikti šalį.
„Kankinimai“
Antradienį priimta rezoliucija ragina Baltarusijos valdžią „nutraukti perteklinės jėgos naudojimą prieš taikius demonstrantus, kankinimus bei kitokį žiaurų, nežmonišką arba orumą žeminantį elgesį ar bausmes bei priverstinį pradanginimą“.
Joje taip pat reikalaujama atsisakyti „savavališkų asmenų suėmimų, sulaikymų ir kalinimo už tai, kad jie naudojasi savo žmogaus teisėmis“.
Baltarusijos valdžia raginama „nedelsiant ir besąlygiškai paleisti visus politinius kalinius, žurnalistus ir kitus žiniasklaidos darbuotojus, žmogaus teisių gynėjus, streikų komitetų vadovus, studentus ir tuos, kurie buvo laikinai sulaikyti prieš prezidento rinkimus, per juos ir po rinkimų už tai, kad naudojosi savo žmogaus teisėmis ir esminėmis laisvėmis“.
Tekste Baltarusijos valdžia taip pat raginama „užtikrinti laisvus ir teisingus rinkimus ir pradėti tikrą dialogą su politine opozicija,.. kad būtų atkurta ir išsaugota įstatymo viršenybė, demokratija ir pagarba žmogaus teisių įstatymams bei standartams“.
Rezoliucija taip pat ragina Minską užtikrinti „nepriklausomą, skaidrų ir nešališką tyrimą“ dėl pranešimų apie visus teisių pažeidimus.
JT žmogaus teisių komisarė Michelle Bachelet ir kiti JT ekspertai yra raginami „atlikti išsamų patikrinimą“ dėl pranešimų apie pažeidimus šalyje, įvykdytus nuo praėjusių metų gegužės 1 dienos.
Jie turėtų, sakoma rezoliucijoje, „nustatyti su įtariamais pažeidimais siejamus faktus ir aplinkybes, surinkti, išsaugoti bei išanalizuoti informaciją bei įrodymus, kad pažeidėjai turėtų atsakyti, o aukos sulauktų teisingumo, ir, kur įmanoma, nustatyti, kas yra atsakingas“.
Praėjusį mėnesį prasidėjusios tarybos sesijos pradžioje M. Bachelet pati pasmerkė sistemingas represijas prieš protestuotojus Baltarusijoje ir paragino pradėti tyrimą dėl gaunamų pranešimų apie dažną žmonių kankinimą.
