Sprendimas priimtas pagal premjero Nikolo Pašiniano ir opozicijos susitarimą Armėnijos triuškinamo pralaimėjimo tame kare išprovokuotai politinei krizei slopinti.
N. Pašiniano, kuris lapkričio mėnesį sutiko su ugnies nutraukimu ir perleido daug teritorijų Azerbaidžanui, kritikai reikalauja jo dėl vadovavimo karui atsistatydinti ir reguliariai rengia protestus.
Pagal Armėnijos įstatymus, premjero negalima nušalinti, kol galioja karo padėtis. Ji dabar atšaukiama N. Pašinianui sutarus su opozicija birželį surengti naujus parlamento rinkimus.
N. Pašiniano šalininkų kontroliuojamas parlamentas trečiadienį 118 balsų nubalsavo už karo padėties atšaukimą. Vienas deputatas balsavo „prieš“, o dar vienas susilaikė.
Karo padėtis buvo paskelbta rugsėjo 27-ąją, tą dieną kilus susirėmimams Kalnų Karabache.
Parlamento pirmininkas ir N. Pašiniano sąjungininkas Araratas Mirzojanas antradienį sakė, kad valdančioji partija parems šį sprendimą, „nes pasiektas politinių jėgų susitarimas vidaus politinei situacijai pirmalaikiais rinkimais sušvelninti“.
Rusenantis Armėnijos ir Azerbaidžano teritorinis konfliktas rugsėjį virto visapusišku, šešias savaites trukusiu karu, nusinešusiu per 6 tūkst. gyvybių.
Pagal ugnies nutraukimo susitarimą, kuriam tarpininkavo Rusija, N. Pašinianas perdavė dideles Azerbaidžano dalis, kelis dešimtmečius kontroliuotas armėnų separatistų.
Separatistai šį etninių armėnų regioną kontroliavo po atsiskyrimo nuo Baku per 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykusį karą.
