Žiniasklaidos priemonė „Spiegel Online“ pranešė, kad Jenso Spahno vadovaujama sveikatos apsaugos ministerija pernai iš bendrovės „Burda“ įsigijo 570 tūkst. veido kaukių.
J.Spahno vyras Danielis Funke vadovauja bendrovės „Burda“ biurui Berlyne.
„Burda“ atstovas spaudai teigė „Spiegel Online“, kad bendrovė padėjo įsigyti kaukių praėjusių metų balandį, kai viso pasaulio vyriausybės beviltiškai stengėsi įsigyti kvėpavimo takų apsaugų.
Atstovas spaudai pridūrė, kad D.Funke nebuvo nei susijęs, nei įtrauktas į sandorį.
Sveikatos apsaugos ministerijos atstovas spaudai pareiškė naujienų agentūrai AFP, kad sutartis su „Burda“ buvo sudaryta ir įvykdyta per standartizuotą procesą ir rinkos kainomis“.
Ataskaita buvo paskelbta, kai keli A.Merkel centro dešinės Krikščionių demokratų sąjungos (CDU) ir jos regioninės partnerės Bavarijoje Krikščionių socialinės sąjungos (CSU) parlamentarai sulaukė virtinės su kyšininkavimu susijusių įtarimų likus vos šešiems mėnesiams iki visuotinių rinkimų.
Buvęs Bavarijos žemės teisingumo ministras Alfredas Sauteris sekmadienį atsisakė visų savo pareigų CSU partijoje, kai jo atžvilgiu buvo pradėtas tyrimas dėl korupcijos, susijusios su veido kaukių pirkimo sutartimis.
Pats A.Sauteris neigia visus kaltinimus.
Virtinė atsistatydinimų
Tuo tarpu CSU įstatymų leidėjo Georgo Nuessleino atžvilgiu praėjusį mėnesį buvo pradėtas tyrimas dėl korupcijos, apkaltinus politiką priėmus 600 tūkst. eurų mainais už lobistines paslaugas.
Panašus kaltinimai iškelti CDU įstatymų leidėjui Nikolasui Lobeliui, kurio įmonė, įtariama, gavo 250 tūkst. eurų komisinius už tai, kad veikė kaip tarpininkė veido kaukių pirkimo sutartyse.
Ketvirtadienį Bundestago narys Tobiasas Zechas, atstovaujantis A.Merkel CSU partijai, tapo dar vienu parlamentaru, atsistatydinusiu dėl su korupcija susijusių įtarimų.
Pasak „Der Spiegel“ netrukus po to, kai 2016 metais jis buvo išrinktas į Bundestagą, politikas teikė viešųjų ryšių specialisto paslaugas vienai politinei partijoje Makedonijoje, už kurias gavo atlygį.
Kaltinimai dėl korupcijos brangiai atsiėjo Vokietijos konservatoriams.
Pirmieji įtarimai paaiškėjo artėjant šį mėnesį vykusiems rinkimams dviejuose svarbiuose Vokietijos regionuose – Reino krašte-Pfalce ir Badene-Viurtemberge, – per kuriuos rinkėjai nubaudė konservatorius skirdami jiems rekordiškai mažą balsų skaičių.
Konservatoriai šalies mastu šiuo metu sulaukia vos 29 proc. palaikymo – tai yra žemiausias jų palaikymo lygis per metus ir mažiau nei 32,9 proc., kuriuos jie užtikrino 2017 metų rinkimuose, parodė ketvirtadienį paskelbta transliuotojo ARD apklausa.
