Anksčiau šiais metais maža kairioji Ispanijos partija „Mas Pais“ (liet. „Daugiau valstybės“) pranešė, kad valdžia priėmė jų pasiūlymą išbandyti šią idėją. Nuo to laiko buvo vedamos diskusijos, kitas susirinkimas yra numatytas ateinančiomis savaitėmis.
„Su keturių dienų (32 valandų) darbo savaite mes atveriame esminę mūsų laikų diskusiją, – tviteryje rašo Inigo Errejonas iš „Mas Pais“. – Tai idėja, kurios valanda jau išaušo“.
Ši idėja po truputį populiarėjo visame pasaulyje, buvo keliama Naujojoje Zelandijoje ir Vokietijoje. Jos proponentai pabrėžia tokius jos pliusus kaip augantis produktyvumas, pagerėjusi darbuotojų psichologinė sveikata ir netgi teigiamas poveikis kovai su klimato kaita. Pandemijos akivaizdoje ši idėja tapo dar aktualesnė, nes geros savijautos, perdegimo bei darbo ir poilsio pusiausvyros klausimai dabar aštresni, nei bet kada.
Kairiosios partijos Ispanijoje – šalyje, kuri po 44 dienas trukusio streiko Barselonoje 1919 metais tapo viena pirmųjų vakarų Europoje, įvedusių aštuonių valandų trukmės darbo dieną – įsitvėrė šios idėjos.
„Ispanija yra viena šalių, kuriose darbuotojai turi dirbti ilgiau, nei Europos vidurkis. Bet mes nesame tarp produktyviausių šalių, – teigia I.Errejonas. – Esu įsitikinęs, kad dirbti daugiau valandų nereiškia dirbti geriau.“
Ši partija pasiūlė tris metus truksiantį pilotinį projektą, atsieisiantį 50 mln. eurų, kuris padės įmonėms išbandyti darbo valandų trumpinimą patiriant minimalią riziką. Kompanijos perėjimo į keturių darbo dienų savaitę kaštai galėtų būti padengti 100 proc. pirmaisiais metais, 50 proc. antraisiais ir 33 proc. trečiaisiais. Projekto detalės dar bus svarstomos vyriausybės.
„Šie skaičiai mums leistų pritraukti apie 200 kompanijų, kas reikštų iš viso tarp 3 tūkst. – 6 tūkst. darbuotojų, – kalbėjo „Mas Pais“ narys Hectoras Tejero. – Pabrėžiame, kad siekiame sumažinti darbo valandų skaičių ir išvengti algų sumažinimo ar darbų praradimo.“
H.Tejero apskaičiavo, kad projektą būtų galima pradėti jau rudenį. Tai būtų pirmoji nacionalinio lygio iniciatyva mažinti darbo valandų skaičių po to, kai Prancūzija pradėjo siekti sumažinti darbo valandas iki 35 valandų per savaitę 1998 metais.
„Ispanija bus pirmoji valstybė, daranti tokio masto bandymą, – teigė H.Tejero. – Panašus pilotinis projektas nebuvo išbandytas niekur kitur pasaulyje.“
Partija taip pat pasiūlė, kad projektą prižiūrėtų ir vėliau jo rezultatus analizuotų ekspertų grupė, kurią sudarytų valdžios atstovai, profesinės sąjungos ir verslo lobistai.
„Mas Pais“ tikisi išvysti, kaip įmonės atkartoja pietų Ispanijos firmos „Software Delsol“, pirmosios šalyje išbandžiusios keturių dienų darbo savaitę gerąją patirtį.
„Ši firma pastebėjo, kad sumažėjo pravaikštų, produktyvumas išaugo, darbuotojai teigia esantys laimingesni“, – pasakojo H.Tejero.
Ispanijos pramonės ministerijos atstovė atskleidė, kad diskusijos apie pilotinį projektą yra pradinėje fazėje. Šiuo metu dėl visko dar turi būti tariamasi – dėl projekto kainos, laikotarpio ir įtraukiamų įmonių skaičiaus.
Idėja susilaukė ir pasipriešinimo iš kai kurių frontų. Vienos pagrindinių šalies verslo asociacijų lyderis pavadino tai „beprotybe“, kai šalis klimpsta į giliausią recesiją nuo pat pilietinio karo laikų.
„Kad išeitume iš šios krizės, turime dirbti daugiau, ne mažiau“, – pareiškė jis gruodį.
Ispanijoje žingsnelis po žingsnelio judantį naujajį projektą atidžiai stebi visas pasaulis.
„Tai būtų pirmasis istorijoje nacionalinio lygio bandymas įvesti keturių dienų darbo savaitę, – kalbėjo Joe Ryle'is iš „4 dienų savaitės“ kampanijos. – Raginame valstybių vadovus visame pasaulyje sekti Ispanijos pavyzdžiu ir atverti kelią sutrumpintai darbo savaitei.“
Jo nuomone, darbo valandų trumpinimas ir taip yra gerokai pavėluotas.
„Akivaizdu, tai, kaip mes dirbame, verčia žmones jausti stresą, perdegti ir persidirbti, kelia didžiulių problemų darbovietėse ir sukelia psichologinės sveikatos problemų, – pasakojo jis. – Keturių dienų darbo savaitė teigiamai veiktų ekonomiką, darbuotojus ir aplinką. Kuo ji gali nepatikti“?
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
