Romų kilmės Elena Gorolova buvo 21 metų amžiaus, kai pagimdė savo antrąjį sūnų. Ji prisimena: „Gydytojas pasakė, kad yra būtinas Cezario pjūvis, antraip kils rizika mano ir mano kūdikio sveikatai.“
Gimdymo palatoje seselė davė jai pasirašyti popierius.
„Aš buvau skausmuose... nebuvau pajėgi įvertinti, ką aš pasirašau“, – skaudžiais prisiminimais dalinasi dabar socialine darbuotoja dirbanti moteris iš Čekijos. Ji nežinodama pasirašė sutikimą būti sterilizuota.
Iki dabar Čekijos valdžia nei sumokėjo kompensacijas romų moterims, tokioms, kaip E.Gorolova, nei oficialiai pripažino, kad nuo aštuntojo dešimtmečio valstybė vykdė eugenikos programą, kuri buvo oficialiai sustabdyta 1993 metais.
Niekas nežino, kiek moterų tai paveikė. Europos romų teisių centras teigia, kad šimtai moterų buvo sistemiškai sterilizuotos dešimtajame dešimtmetyje, o paskutinis atvejis buvo užfiktuotas visai neseniai, 2007 metais.
Artimiausioje parlamento sesijoje planuojama diskusija dėl įstatymo, leidžiančio priverstinės sterilizacijos aukoms gauti kompensacijas. 2019 metais ruošta įstatymo projektas, siūlantis po beveik 12 tūkst. eurų išmoką kiekvienai aukai niekada nebuvo patvirtintas.
Romai yra didžiausia Čekijoje gyvenanti tautinė mažuma, skaičiuojama, kad jų yra apie 250 tūkst. žmonių.
Kad jos kiaušintakiai buvo nupjauti be galimybės atstatyti, E.Gorolova sužinojo tik tada, kai gydytojai pagaliau pasakė, kokius dokumentus ji iš tiesų pasirašė. Ji verkė sužinojusi, kai tai yra negrįžtamą poveikį turinti procedūra.
„Aš visada norėjau susilaukti dukrelės. Nesupratau, ką reiškia „sterilizacija“, nebuvau apie tai girdėjusi. Jaučiausi siaubingai, kad esu bevertė“, – dalinasi moteris.
„Mano vyras pyko ne tik ant gydytojų, bet ir ant manęs. Jis manė, kad aš kažkaip tai suorganizavau nepasakiusi jam, – pasakoja ji. – Turėti daug vaikų yra viena esminių romų kultūros vertybių. Man buvo gėda, jaučiausi išduota gydytojų, kuriems patikėjau savo gyvenimą.“
Moteriai prireikė keleto metų pilnai suvokti ir priimti tai, kas nutiko. Šeima bandė ieškoti teisybės vietiniame socialinių reikalų departmente, tačiau „tarnautojai, su kuriais teko kalbėti, buvo nemandagūs ir niekas nesivargino kalbėti su mumis.“
2004-aisiais ji rado grupę moterų, išgyvenusių panašias istorijas. „Pasijutau daug geriau sužinojusi, kad šioje kovoje nesu viena, tai man davė jėgų siekti atpildo“, – sako ji.
Ši grupė siekė sulaukti oficialaus atsiprašymo iš valstybės, taip pat ir finansinės kompensacijos. E.Gorolova sakė kalbą Jungtinių tautų (JT) organizacijoje 2015 metais.
Nepaisant nuolatinio spaudimo iš tarptautinės bendruomenės, mažai kas buvo padaryta teisingumo atstatymo kelyje. Čekijos valdžios neveiklumą pasmerkė JT ir Europos komisija. Praėjusį rugsėjį Europos Sąjungos (ES) žmogaus teisių komisarė Dunja Mijatovic paragino priimti įsaką, kuriuo būtų numatoma pagalba nukentėjusioms moterims.
„Čekijos valdžia yra 100 proc. už tai atsakinga, nes ji leido gydytojams sterilizuoti moteris be jų sutikimo“, – teigia JAV žmogaus teisių aktyvistė ir rašytoja Gwendolyn Albert.
„Bandymas vykdyti romų genocidą nesirėmė viena taktika“, – priduria ji. Kai kurioms moterims socialiniai darbuotojai žadėjo pinigus mainais už sutikimą, o kitos išgirdo, kad jų vaikai bus iš jų atimti, jei jos nesutiks.
Kitos, kaip ir E. Gorolova apie tai sužinojo tik po laiko.
„Tai dažnai buvo pristatoma kaip kontracepcijos priemonė. Viena moteris, su kuria man teko kalbėti, tik po septynerių metų suprato, kas atsitiko. Ji manė, kad jai buvo atliktas Cezario pjūvis ir į gimdą įsiūtas kontraceptinis prietaisas, – pasakoja G.Albert. – Čekijos valstybė neturi jokių oficialių dokumentų, fiksuojančių, kam taip nutiko, nes tai niekada nebuvo laikoma problema.“
Sterilizacija buvo dalis platesnio socialinio naratyvo, kuriuo buvo siekiama „diskriminuoti, atskirti ir išnaikinti“ romų bendruomenę. „Sisteminis rasizmas, pasireiškiantis švietime, būsto bei darbo rinkose toliau veikia romų bendruomenę, o politikai beveik nieko nedaro, kad situacija pasikeistų“, – sako G.Albert.
Pastangas kovoti su atskirtimi griauna ir politikų žeminantys pareiškimai. Pavyzdžiui, Čekijos visuomenės teisių gynėjas Stanislavas Krečekas kartą pasakė, kad romai patys prisiprašė diskriminacijos.
Tačiau E.Gorolova ir G.Albert ruošiasi kovoti tol, kol tikslas bus pasiektas.
„Daugybė moterų pasidavė, daugybė mirė nuo komplikacijų. Jų šeimos nusipelno kompensacijos, taip pat ir mes pačios, – tvirtina E.Gorolova. – Tai, kas buvo iš mūsų atimta, negali būti grąžinta, tačiau valstybė privalo užbaigti šią erą.“
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
