Paguoda – menka: vakciną nuo koronaviruso „Sanofi“ nuo balandžio pradžios padės gaminti savo konkurentams.
Pasaulio sveikatos organizacijos duomenimis, tarp naudojamų arba paskutinę bandymų stadiją pasiekusių vakcinų yra penkios kiniškos, dvi amerikietiškos, tiek pat vokiškų, rusiška, belgiška, kanadietiška ir indiška.
Prancūziška sėdi klasės gale – tarp pirmąją arba antrąją klinikinių bandymų stadiją pasiekusių vakcinų.
Skiepų tėvo vardu pavadintas, infekcinių ligų tyrimais ir skiepais garsėjantis Pasteuro institutas („L’Institut Pasteur“) pagrindinės savo koronaviruso vakcinos atsisakė po pirmosios klinikinių bandymų stadijos, apie tai pranešęs sausio pabaigoje.
Pasteuro instituto kurti skiepai nesuteikė pakankamo imuniteto.
„Per pirmuosius klinikinius bandymus vakcina buvo gerai toleruojama, bet jos sukeltas imuninis atsakas buvo mažesnis nei koronavirusu natūraliai persirgusiųjų, taip pat tų skiepų, kuriuos jau leidžiama naudoti“, – pripažino institutas.
Maždaug pusmetį su savo galimu skiepu nuo koronaviruso susivėlino ir „Sanofi“. Tyrimai parodė, kad dėl nepakankamos antigenų koncentracijos vakcina negarantuoja siekiamo imuninio atsako tarp vyresnių nei 50 metų asmenų.
Naujus klinikinius bandymus su pagerinta antigenų formule „Sanofi“ pradėjo prieš keletą dienų. Jei šįkart imuninis atsakas bus pakankamas, prancūziškas skiepas rinkoje galėtų pasirodyti paskutinį šių metų ketvirtį, kai Europoje pagal planą visi norintys jau turėtų būti paskiepyti.
Kita vertus, ekspertai pabrėžia, jog kol kas neaišku, kiek laiko dar reikės koronaviruso vakcinų ir ar neteks skiepytis reguliariai – kaip nuo gripo.
Galiausiai besivystančios šalys savo skiepijimo kampanijų taip pat dar nebus baigusios.
Prancūzijos atsilikimo priežastis analizavęs nacionalinio dienraščio „Le Monde“ apžvalgininkas Philippe’as Escande’as prisiminė, kaip 2020 m. Nobelio chemijos premija apdovanota prancūzė mikrobiologė Emanuelle Charpantier sukėlė šoką.
Mokslininkė pareiškė, jog gimtoji šalis jai nebūtų galėjusi suteikti tokių tyrimo ir darbo galimybių, kokias jai užtikrina Vokietija, kurioje prancūzė apsigyveno.
Analizuodami Prancūzijos nesėkmės priežastis ekspertai pabrėžia keletą dalykų.
Pirmiasia medicininiuose tyrimuose nereikia atmesti paprasto sėkmės arba nesėkmės veiksnio, kurio kaltininkė – tiktai fortūna.
Be to, manoma, kad mokslinių ir medicininių tyrimų srityje Prancūzijai stinga lankstumo, greitesnės reakcijos ir finansavimo didelėms ambicijoms įgyvendinti, taip pat gal tvirtesnio šios šalies gyventojų tikėjimo naujosiomis technologijomis.
Kodėl valdžia dėl jų plėtojimo turėtų nertis iš kailio, jeigu prancūzai jų atžvilgiu nusiteikę skeptiškai?
Darbdavių asociacijos „Medef“ užsakymu atlikta nuomonės apklausa rodo, kad prancūzų tikėjimas pažanga ir technologijomis yra menkas, lyginant su kitų Europos šalių piliečiais.
Daugiau nei pusė jų įsitikinę, kad pažanga nepadeda kelti gyvenimo lygio (57 proc.) ir neprisideda prie individualių laisvių (56 proc.).
Apskritai Europoje tokį skepticizmą demonstruoja 30 proc. apklaustųjų.
Savo vakciną jau sėkmingai platinančią biotechnologijos įmonę „Moderna Therapeutics“ įkūrė prancūzas Stephane’as Bancelas.
Ant sėkmės arkliuko jojančiai farmacijos bendrovei „AstraZeneca“ taip pat vadovauja prancūzas Pascalis Soriot.
„Genijai nepaliko Prancūzijos, jie paprasčiausiai iškeliavo savęs išreikšti kitur“, – kalbėdamas apie pažangą ir naująsias technologijas pažymėjo „Medef“ pirmininkas Geoffroy Roux de Bezieux.
