Pasak pareigūnų, atitinkamas Kinijos Nacionaliniam Liaudies Kongresui (NLK) pateiktas svarstyti preliminarus sprendimas reiškia, jog Pekinui daugiausia ištikimas komitetas, renkantis Honkongo lyderį, galės skirti ir daugelį teisėkūros asamblėjos narius, kad miestą valdytų „patriotai“.
Rinkimų komitetas taip pat turės teisę tikrinti kandidatus į Įstatymų Leidžiamosios Tarybos narius, siekiant atmesti pretendentus, įtariamus nepakankamu lojalumu Kinijai ir valdančiajai Komunistų partijai.
Šiuo metu pusę Honkongo įstatymų leidėjų tiesiogiai renka piliečiai. Tačiau masiškai atsisakius mandato opozicijos deputatams, protestavusiems prieš keturių jų kolegų atstatydinimą dėl „nepatriotiškumo“, reiškia, kad šią instituciją dabar visiškai kontroliuoja Pekino lojalūs veikėjai.
„Honkongo rinkimų sistemose esama spragų, taip pat trūkumų, – sugrįžusi po susitikimo Pekine per spaudos konferenciją sakė C. Lam. – Gerai suprantu, kad tai nėra klausimas, kurį galėtų visiškai savarankiškai spręsti vyriausybė.“
„Džiaugiuosi, jog centrinės valdžios institucijos vėl pasinaudojo savo konstituciniais įgaliojimais, kad padėtų Honkongui spręsti šią problemą“, – pabrėžė ji.
C. Lam atsisakė patikslinti, kokia nuomone ji išdėstė centrinei vyriausybei dėl rinkimų reformos, ir pridūrė, jog teks pataisyti daugelį Honkongo teisės aktų. Beveik neabejotina, kad NLK – marionetinis Kinijos parlamentas – pritars preliminariam sprendimui, nors jis gali kol kas neturėti jokios teisinės galios.
Remiantis nepatvirtintais pranešimais, ruošiamais teisės aktais vietų skaičius Įstatymų Leidžiamojoje Taryboje bus padidintas nuo 70 iki 90, o Rinkimų komitete – nuo 1 200 iki 1 500. Pastarojoje institucijoje taip pat bus panaikinti mandatai, kurie šiuo metu yra rezervuoti tiesiogiai renkamiems municipalitetų nariams – taigi, Pekinas galės dar labiau suveržti savo gniaužtus.
C. Lam pareiškė negalinti patvirtinti, ar rinkimai, kurie pernai rugsėjį ir taip buvo atidėti vieniems metams (oficialiai – dėl koronaviruso pandemijos), vėl bus nukelti dėl rinkimų sistemos reformos.
Pasak miesto lyderės, centrinė valdžia „labai nuoširdžiai ir ryžtingai stengiasi paskatinti perėjimą prie planuojamos tiesioginio balsavimo“ sistemos, pažadėtos Honkongui pagal Pagrindinį įstatymą – miesto minikonstituciją, parengtą britams perdavus šią teritoriją Kinijai 1997 metais.
Visuotinių rinkimų modelis suteiktų Honkongo rinkėjams teisę tiesiogiai rinkti miesto vadovą, nors kandidatuoti būtų leidžiama tik Pekino patvirtintiems kandidatams.
Honkongo valdžia pastaraisiais mėnesiais vykdo susidorojimo su disidentais kampaniją, o dauguma miesto opozicijos veikėjų, įskaitant kovotojus už demokratiją ir buvusius įstatymų leidėjus, yra įkaltinti ar buvo priversti pasitraukti į užsienį.
Maždaug 100 asmenų, daugiausia prodemokratinio judėjimo aktyvistai ir jų šalininkai, pareikšti kaltinimai pagal drakonišką nacionalinio saugumo įstatymą, įsigaliojusį liepą. NLK primetė šį teisės aktą Honkongui, apėjęs Įstatymų Leidimo Tarybą. Pekino teigimu toks žingsnis buvo reikalingas, siekiant atkurti tvarką po smurtinių antivyriausybinių protestų 2019 metais.
Saugumo įstatymu kriminalizuojami raginimai atsiskirti, ardomoji veikla, sąmokslai su užsienio jėgomis kištis į miesto reikalus, taip pat terorizmas.
