Jungtinė Karalystė ketvirtadienį viena žyme pamažino koronaviruso pandemijos pavojų nuo didžiausio, pareiškusi, kad sumažėjęs COVID-19 atvejų skaičius sumažino grėsmę Nacionalinei sveikatos tarnybai.
Nuo sausio šalyje buvo įvestas didžiausias 5-to laipsnio pavojus, skelbiantis apie „didelę sveikatos apsaugos tarnybų perkrovimo riziką“ ir būtinybę „ypač griežtai“ laikytis fizinio atstumo.
Dabar pavojaus laipsnis sumažintas iki 4-o, ir tai reiškia „didelį arba kylantį užsikrėtimų pavojų“ ir privalomą atstumo laikymąsi.
JK aukščiausio rango medicinos pareigūnai ir Anglijos NHS medicinos direktorius pranešė, kad mažinti pavojaus laipsnį buvo nuspręsta „įvertinus mažėjimą“ ir atslūgus grėsmei NHS perdegti „21 dienų laikotarpiu“.
Ministras pirmininkas Borisas Johnsonas pareiškė, kad „labai optimistiškai“ tikisi, jog visi su koronaviruso pandemija susiję apribojimai bus atšaukti iki birželio 21 dienos, dėl įsibėgėjusio vakcinavimo gerokai sumažėjus naujų užsikrėtimų, hospitalizavimo ir mirties atvejų skaičiams.
JK pirmąja doze nuo koronaviruso paskiepyta daugiau nei 18 mln. žmonių.
Trečiadienį Britanija pranešė apie 9 938 naujus užsikrėtimo atvejus ir 442 mirtis per praėjusią parą. Nuo pandemijos pradžios šalyje registruota daugiau nei 4 mln. užsikrėtimo COVID-19 atvejų ir daugiau nei 121 tūkst. mirčių.
Graikija juda greičiau
Bent vieną vakcinos dozę jau yra gavę tik 4 proc. iš 450 mln. bloko gyventojų, rodo naujienų agentūros AFP kaupiami oficialūs duomenys. Dviem skiepų dozėmis yra paskiepyti tik 2 procentai.
Tačiau jau pradedama kalbėti apie skiepų pažymėjimus.
Keli ES pareigūnai ir diplomatai trečiadienį įspėjo, jog nors ir pritaria duomenų apie paskiepijimą fiksavimui, vis dėlto mano, kad dar per anksti svarstyti „skiepų pasus“ lengvesniam keliavimui.
„Vis dar neturime sveikatos apsaugos pareigūnų informacijos dėl to, ką vakcinos gali ir ko negali. Ar vis tiek gali apkrėsti kitus, jei buvai paskiepytas? Aš nežinau“, – žurnalistams sakė vienas ES aukšto rango diplomatas.
„Kas nutinka tiems, kas nebuvo paskiepyti? Kokią procedūrą jie turi atlikti, kad galėtų atvykti į kokią nors šalį? Galvoju, kad dėl to dar diskutuojama“, – pridūrė pareigūnas.
Pavyzdžiui, Prancūzija ir Vokietija nepritaria „skiepų pasams“ baimindamosi paskiepytų keliautojų mažumos ir neskiepytųjų daugumos atskyrimo.
Tačiau jau prasidėjo preliminarios ES derybos su Tarptautine oro transporto asociacija (IATA), netrukus turinčia pradėti naudoti savo IATA kelionių pasus – programėlę, saugančią duomenis apie skiepus.
Tuo metu Graikija užsiminė, kad yra pasirengusi judėti greičiau nei kitos ES narės, ir jau sudarė dvišalį kelionių susitarimą su skiepijimo čempionu Izraeliu.
Pranešama, kad Graikija taip pat derasi su buvusia bloko nare Jungtine Karalyste, kur antradienį smarkiai išaugo pigių skrydžių į Graikiją, Ispaniją ir Turkiją užsakymų skaičius, Londonui paskelbus, kad laisvalaikio kelionių į užsienį suvaržymai galėtų būti atšaukti jau gegužės viduryje.
Minėtas ES aukšto rango diplomatas pripažino, kad visos bloko narės „labai trokšta“ surasti saugų būdą atšaukti kelionių suvaržymus iki turistinio sezono birželio–rugsėjo mėnesiais, bet sakė, kad „turime tai stumti į priekį drauge“.
Vienas ES pareigūnas, taip pat nenorėjęs viešinti savo pavardės, kalbėjo tiesiau ir sakė, kad Bendrija nori išvengti „naujo mirčių sezono“.
Nerimas dėl atmainų
Briuselis taip pat nerimauja, kad pasirodžius naujiems viruso variantams gali reikėti papildomų pakoreguotos vakcinos dozių, o tai savo ruožtu reikštų, kad skiepų pažymėjimus tektų nuolat atnaujinti.
Vis dėlto šiuo metu svarbesnė problema už skiepų pažymėjimus yra kelių ES valstybių dėl naujų viruso atmainų taikomi griežti suvaržymai prie sienų, kuriuos Europos Komisija laiko neproporcingais.
Komisija parašė įspėjamuosius laiškus Belgijai, Danijai, Suomijai, Vokietijai, Vengrijai ir Švedijai dėl jų priemonių, ir paprašė jų iki kitos savaitės pabaigos pateikti atsakymus.
Kitas ES diplomatas sakė: „Šiuo atveju mums reikia akcentuoti taisykles, dėl kurių bendrai pasirašėme.“
Pasak ES pareigūno, be Komisijos įsikišimo tokie suvaržymai „galėtų būti blogesni nei matome šiandien“.
Jis pridūrė, jog tikisi „gan gyvos valstybių narių diskusijos“ šiuo klausimu.
