Asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, diplomatai neįvardino ir nesuteikė apie juos daugiau informacijos, tačiau panašu, kad šis žingsnis nuvils tuos, kurie ragino imtis griežtų atsakomųjų priemonių prieš Maskvą.
A. Navalno bendražygiai ir Europos įstatymų leidėjai ragino ministrų susitikimo Briuselyje dalyvius taikytis į oligarchus, finansuojančius Vladimiro Putino režimą.
Tačiau diplomatai pareiškė, kad ši baudžiamoji priemonė – kuri bus pirmąkart taikoma pagal naują ES sankcijų dėl žmogaus teisių pažeidimų režimą – nukreipta prieš tuos, kurie yra tiesiogiai susiję su šiuo susidorojimu.
„Tai bus tikslinės, proporcingos ir teisinį pagrindą turinčios sankcijos“, – sakė vienas aukšto rango diplomatas.
ES užsienio politikos vadovas Josephas Borrellis dabar artimiausiomis dienomis turi oficialiai paskelbti pavardes asmenų, kuriems bus taikomos sankcijos, sakė šaltinis.
„Reikia aiškių įrodymų“
Per spaudos konferenciją pirmadienį J. Borrellis patvirtino, kad politinis susitarimas dėl sankcijų Rusijai pasiektas.
„Reaguodami į įvykius, susijusius su situacija su ponu Navalnu, pasiekėme politinį susitarimą dėl ribojamųjų priemonių rengimo tiems, kurie yra atsakingi už jo areštą, baudžiamąjį persekiojimą ir verdiktą“, – kalbėjo ES diplomatijos vadovas.
„Tikiuosi, kad dėl visko bus greitai nuspręsta. Galbūt tai užtruks savaitę. Tikiuosi, ne ilgiau“, – pridūrė jis, tačiau neminėjo jokių konkrečių pavardžių ir nesakė, kiek tiksliai asmenų paveiks naujos sankcijos.
Žiniasklaida kiek anksčiau citavo šaltinius, sakiusius, kad sankcijos gali būti paskelbtos Rusijos tyrimų komiteto vadovui Aleksandrui Bastyrkinui, Nacionalinės gvardijos vadui Viktorui Zolotovui, generaliniam prokurorui Igoriui Krasnovui, Federalinės bausmių vykdymo tarnybos (FSIN) direktoriui Aleksandrui Kalašnikovui.
Bendrijos diplomatijos vadovas paaiškino, kad ES sankcijos gali būti taikomos žmonėms, tiesiogiai susijusiems su situacija su A. Navalnu.
„Norint įvesti sankcijas, reikia aiškių įrodymų, kad asmuo tiesiogiai dalyvavo įvykiuose, kuriuos svarstome“, – sakė J. Borrellis.
„Mes negalime taikyti sankcijų vien dėl to, kad kažkas mums nepatinka“, – pridūrė jis, atsakydamas į žurnalisto klausimą, kodėl ES nenori galvoti apie sankcijas Rusijos verslo atstovams.
A. Navalno bendražygiai ragina taikytis į oligarchus
Pozicija Maskvos atžvilgiu sugriežtėjo po nesėkmingos J. Borrellio kelionės į Rusiją, per kurią Maskva paskelbė išsiunčianti tris Europos diplomatus.
J. Borrelio nuomone, jo kelionė į Rusiją leido ES šalims narėms suvokti būtinybę įvesti Rusijai sankcijų.
ES jau anksčiau ne vieną kartą skelbė Rusijai sankcijas dėl 2014 metais įvykdytos Krymo aneksijos ir karo Rytų Ukrainoje kurstymo.
Blokas spalį įtraukė į sankcijų sąrašą šešis pareigūnus, siejamus su pernai įvykusiu A. Navalno apnuodijimu nervus paralyžiuojančia medžiaga „Novičiok“.
Iškiliausias V. Putino kritikas šį mėnesį buvo nuteistas kalėti ilgiau kaip pustrečių metų, grįžęs į Rusiją po gydymo Vokietijoje.
Šis nuosprendis taip pat išprovokavo masinius protestus daugelyje Rusijos miestų, per kuriuos saugumo pajėgos sulaikė tūkstančius žmonių.
Du artimi A. Navalno bendražygiai sekmadienį Briuselyje susitiko su aštuoniais ES užsienio reikalų ministrais ir keliais Bendrijos ambasadoriais ir paragino imtis sankcijų prieš artimiausius V. Putino sąjungininkus, įskaitant oligarchus.
„Jeigu tai bus tik 10 Kremliaus pareigūnų, kurie nevyksta į užsienį ir neturi užsienyje lėšų, tada tikrai jos nebus labai skausmingos“, – žurnalistams sakė vienas iš šių bendražygių Leonidas Volkovas.
Rusija žada atsakyti
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, jog naujomis sankcijomis siekiama nusiųsti „pareiškimą, kad nesame pasirengę priimti tam tikrų dalykų“.
„Tačiau taip pat būtina, kad ir toliau palaikytume dialogą su Rusija“, – sakė jis.
Rusijos užsienio reikalų viceministras Aleksandras Gruška pavadino ES planus dėl sankcijų „užsikirtusia plokštele“. Jį cituoja valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“
Tuo metu Rusijos Valstybės Dūmos Tarptautinių reikalų komiteto pirmininkas Leonidas Sluckis pareiškė, kad Maskva atsakys į naujas ES sankcijas.
Jis sakė manąs, kad „ES sankcijos dėl Navalno bus dar vienas žingsnis santykių su Rusija degradavimo link“.
L. Sluckio tvirtinimu, „tai jokiu būdu negali prisidėti prie [santykių] normalizavimo“.
Mianmaras, Venesuela
Prieš priimdami sprendimą dėl Rusijos ES užsienio reikalų ministrai paskelbė, kad Bendrija „yra pasirengusi“ įvesti sankcijas pareigūnams, tiesiogiai atsakingiems už karinį perversmą Mianmare.
Ministrai paragino „deeskaluoti dabartinę krizę“, kurią sukėlė vasario 1 dienos karinis perversmas, ir paragino sugrąžinti civilinę valdžią šalyje.
Ministrai taip pat susitarė į ES sankcijų sąrašą įtraukti 19 Venesuelos pareigūnų už „kenkimą demokratijai“ ir žmogaus teisių pažeidimus, Bendrijai pripažinus gruodį šalyje įvykusius parlamento rinkimus nedemokratiškais.
Ministrai taip pat aptarė tebevykstančias represijas Baltarusijoje, ES svarstant galimybę imtis ketvirto sankcijų paketo prieš prezidento Aliaksandro Lukašenkos režimą.
Susitikime taip pat buvo aptarti Kinijos veiksmai prieš demokratijos šalininkus Honkonge, vertinant, ar ES turėtų griežtinti savo atsaką, Pekinui imantis vis šiurkštesnių priemonių.
Per JAV diplomatijos vadovo Antony Blinkeno pirmąsias visavertes nuotolines derybas su Bendrija dėmesys buvo perkeltas į bendradarbiavimą, abiem pusėms siekiant išsklaidyti įtampą, padidėjusią per ankstesnio JAV prezidento Donaldo Trampo kadenciją.
Jose turėjo būti svarstomos galimybės sudaryti jungtinį frontą bendrų priešininkų, tokių kaip Rusija ir Kinija, atžvilgiu, taip pat pastangos sugrąžinti Jungtines Valstijas į sutarties su Iranu dėl jo branduolinės programos besilaikančių šalių ratą.
ES šiuo metu tikisi organizuoti Vašingtono, Teherano ir kitų sutartį pasirašiusių šalių, įskaitant Rusiją, susitikimą, per kurį būtų tariamasi, kaip išgelbėti Bendrą išsamių veiksmų planą (JCPOA), iš kurio D. Trumpas pasitraukė 2018 metais.
