Vietoj anksčiau galiojusių 15 kriterijų dabar jų jau yra dvi dešimtys. Tarp jų – piliečių pasitikėjimas valdžia, gyventojų skaičiaus augimas, gyvenimo trukmė, švietimo lygis, ekonominė padėtis ir panašiai.
Rusijos žiniasklaida kaipmat pamėgino patikrinti, ar tokie kriterijai pritaikomi pačiam V. Putinui. Rezultatai pasirodė prastoki.
Na, dėl visuomenės pasitikėjimo viskas lyg ir pusė bėdos. Visuomenės nuomonės tyrimų fondo duomenimis, sausį šalies vadovą palaikė 55 proc. žmonių, o antireitingas, rodantis nepasitikėjimą, siekė 32 proc. (prieš metus – 38 proc.). Tiesa, autoritetingas, tačiau valdžiai neįtinkantis Levados centras skelbia, kad V. Putiną palaiko vos 29 proc. piliečių, nors dar pernai spalį šis rodiklis siekė 35 proc. Tačiau į šio centro tyrimus Kremlius nelabai kreipia dėmesį.
Sudėtingiau su žmonių skaičiumi. Rusijos statistikos tarnybos „Rosstat“ duomenimis, pernai šalyje žmonių sumažėjo įspūdingai – 688,7 tūkstančio. Per metus jų mirė 2,124 mln. (18 proc, daugiau nei 2019-aisiais), o gimė beveik 1,44 mln. (3,3 proc. mažiau).
Premija Kremliui tikrai nepriklausytų ir pagal ekonominius rodiklius, nes pernai šalyje realiosios žmonių pajamos smuko 3,5 proc. Gyvenančių žemiau skurdo ribos gretos pasipildė 400 tūkst. žmonių ir pasiekė jau 19,6 mln.
Komentuodamas šiuos rodiklius autoritetingas Rusijos ekonomistas Igoris Nikolajevas radijo stoties „Echo Moskvy“ interneto svetainėje skelbė: „Viskas valstybėje sukuriama žmonių. Svarbiausia, kaip ir kam visa tai paskirstoma. Grubiai tariant, pasidalija valstybė, verslas ir tie patys žmonės.
Pažvelkime į tris eilutes – federalinį biudžetą, bendrą verslo pelningumą ir gyventojų pajamas. Visi šie skaičiai paimti iš „Rosstat“, į juos jau įtraukti ir infliacijos rodikliai.
Taigi, 2014-2019 metais (pernykščių duomenų dar nėra) federalinio biudžeto įplaukos išaugo 9,5, korporatyvinis (verslo subjektų) pelnas – 52,9 proc., o štai realiosios gyventojų pajamos sumažėjo 7,4 proc.“
