Jungtinės Karalystės monarchė, anot naujausio tyrimo, pasiuntė privatų advokatą, kad jis užtikrintų skaidrumo įstatymo netaikymą karalienei prieš beveik pusę amžiaus.
„The Guardian“ atrastuose Nacionalinio archyvo dokumentuose teigiama, kad karalienės lobistinė veikla buvo sėkminga ir jai pavyko savo turtus ir investicijas paslėpti nuo visuomenės akių.
Privalo įspėti monarchą
Po karalienės įsikišimo vyriausybė į svarstytą įstatymą įtraukė punktą, suteikiantį teisę atleisti nuo naujų skaidrumo priemonių įmones, kurių veikloje dalyvauja valstybių vadovai.
Tikrasis 94-erių karalienės turto mastas niekada nebuvo atskleistas, tačiau manoma, kad gali siekti šimtus milijonų svarų.
Teigiama, kad įtaka įstatymų priėmimui buvo daroma per parlamentinę procedūrą, kuri geriau žinoma karalienės sutikimo vardu. Skirtingai nuo karališkojo pritarimo, kuris žymi Parlamente jau priimto įstatymo įsigaliojimą, sutikimo procedūra vyksta dar prieš balsavimo dėl įstatymo fazę.
Pagal šią procedūrą ministrai privalo įspėti karalienę, jei įstatymai gali paveikti monarcho prerogatyvą arba privačius karūnos interesus.
Manoma, kad iš anksto gavusi įstatymo pirminį projektą karalienė mėgino pakeisti būsimo įstatymo tekstą. Oksfordo universiteto konstitucinės teisės specialistas Thomas Adamsas tvirtina, kad naujuose „dokumentuose atskleidžiama tokia įtaka, apie kurią lobistine veikla užsiimantys asmenys galėtų tik pasvajoti“.
Atliko reikiamus pakeitimus
Dokumentai atskleidžia, kad 1973 metų lapkričio mėnesį premjero Edwardo Heatho vyriausybėje pasiūlytas įstatymas sukėlė baimę karalienei, kad visuomenė gali pamatyti jos asmeninius finansus.
Todėl imtis darbo buvo pasiųstas monarchės asmeninis advokatas Mattheris Farreras. Jis lankėsi Prekybos ir pramonės departamente, kur perdavė karalienės prieštaravimą įstatymui.
M.Farreras teigė, kad įstatymu būtų atskleistos privačios karalienės investicijos į įvairias biržose veikiančias bendroves, tad monarchą nuo to reikia atleisti.
„Jis (M.Farreras. – Red.) tai pateisina ne tik dėl netyčinio informacijos nutekėjimo kitiems asmenims rizikos, bet iš esmės todėl, kad tokios informacijos atskleidimas būtų gėdingas“, – viename dokumente rašė valstybės tarnautojas CM Drukkeris.
Per ateinantį mėnesį E.Heatho vyriausybė įstatyme atliko pakeitimus, kad karalienės finansai ir investicijos nebūtų atskleidžiami.
„Padedamas Anglijos banko mano departamentas sukūrė šiuos sprendimus, kurie atsispindėtų įstatyme“, – rašė prekybos sekretorius Geoffrey Howe’as kitam vyriausybės nariui.
G.Howe’o pasiūlymu įstatyme buvo padarytos išimtys.
Oficialiai išimtimis galėjo naudotis vyriausybės nariai, šalies vadovai, centrinės pinigų institucijos, tačiau realybėje pagrindinis pokyčių adresatas buvo Elizabeth II.
„Mano skyrius aptarė šį sprendimą su karalienės patarėjais teisiniais klausimais.
Jie sutinka, kad tai yra visiškai pagrįstas problemos, su kuria jie susiduria, sprendimas. Todėl pasirūpinsiu, kad atitinkamos nuostatos atsidurtų įstatyme“, – rašė G.Howe’as.
Įstatymas įsigaliojo tiktai dar po 3 metų ir galiojo iki 2011-ųjų, kai vyriausybė panaikino jo galiojimą.
Susilaikė nuo komentarų
Britų dienraščiui Bakingamo rūmai nekomentavo galimo karalienės lobizmo ir spaudimo vyriausybei atvejo.
Lakoniškame atsakyme Bakingamo rūmai rašė: „Karalienės sutikimas yra parlamentinis procesas, kuriame suvereno vaidmuo yra tik formalus. Monarchas visada duoda sutikimą, kai to reikalauja vyriausybė. Ar reikalingas karalienės sutikimas, sprendžia Parlamentas, nepriklausomai nuo karališkosios šeimos.“
Oficialiuose dokumentuose karalienės sutikimo dėl šio įstatymo klausimas niekuomet nebuvo iškeltas, nes 1973 metų įstatymo versija nebuvo pasiekusi trečiojo svarstymo etapo.
1974-ųjų vasarį E.Heathas paskelbė pirmalaikius rinkimus ir visų tuo metu buvusių įstatymo projektų svarstymas buvo nutrauktas, o 1976-aisiais priimtas įstatymas buvo beveik žodis žodin nukopijuotas nuo ankstesnio įstatymo pasiūlymo, kuriame karalienės finansiniai interesai jau buvo apsaugoti.
Parengta pagal „The Guardian“ inf.
