Trečiadienio rytą nemažą dalį Lenkijos gyventojų ištiko šokas – neveikė populiariausi interneto tinklapiai, radijo stotys, televizijos kanalai.

Radijas ir televizija vien kartojo pranešimą, jog tai yra žiniasklaidos protestas, o interneto tinklapiuose irgi buvo įmanoma perskaityti vien tokį pranešimą. Pirmame visų nepriklausomų laikraščių puslapyje taip pat švietė vien pranešimas apie streiką.

Dienraščio „Rzeczpospolita“ tvirtinimu, protestas tapo didžiausiu žiniasklaidos protestu šalies istorijoje. 43 žiniasklaidos priemonių vadovai išplatino bendrą kreipimąsi į vyriausybę bei politines partijas, ragindami atsisakyti įvesti vyriausybės suplanuotą reklamos mokestį žiniasklaidai.

Į minėtą protestą skubiai sureagavo buvusi JAV valstybės sekretorė Madeleine Albright, Lenkijos vyriausybės planus pavadinusi „ataka prieš demokratiją ir teisingumą“.

Įstatymo projektą šį antradienį paviešino premjeras Mateuszas Morawieckis, pranešdamas, jog jį priimti Seime ketinama jau po savaitės. Įstatymą priėmus nuo liepos mėnesio žiniasklaidoje pasirodanti reklama būtų apmokestinta 2-15 procentų mokesčiu.

Gauti pinigai esą būtų skiriami sveikatos apsaugai, kultūrai ir tautiškumo propagavimui. Vyriausybė planuoja, kad naujas mokestis leis surinkti 0,8-1 mlrd. zlotų (178-223 mln. eurų) per metus.

M.Morawieckio teigimu, lėšos yra reikalingos „įveikti ilgalaikes COVID-19 pasekmes sveikatingumui, ekonomikai ir visuomenei“. Be to, premjero teigimu, mokestį privalės mokėti ir didžiosios tarptautinės interneto korporacijos, o tai padės lengviau su jomis konkuruoti vietinei žiniasklaidai.

Apžvalgininkai išjuokė premjero žodžius, jog planuojamas mokestis susilpnins tarptautinių interneto gigantų įtaką, ir priminė, jog didžiąją dalį mokesčių sumokės vietiniai leidėjai, kuriems įstatymas ir smogs labiausiai.

Bendrame žiniasklaidos vadovų kreipimesi minėtas mokestis yra įvardijamas „apiplėšimu“ bei siekiu sunaikinti nepriklausomą žiniasklaidą. Primenama, jog tuo metu, kai iš nepriklausomos žiniasklaidos norima atimti 1 milijardą zlotų (223 mln. eurų), valdančiųjų propagandą vykdanti valstybinė televizija TVP papildomai gaus 2 milijardus zlotų (446 mln. eurų).

Dėl naujo mokesčio dalis žiniasklaidos esą subankrutuos, o kita dalis bus priversta atleisti dalį darbuotojų bei sumažinti dėmesį kokybiškai tiriamajai žurnalistikai.

Apžvalgininkai atkreipė dėmesį į tai, jog valstybinių įmonių reklamos neketinama apmokestinti ir priminė, jog tos įmonės reklamuojasi vien vyriausybę remiančioje žiniasklaidoje. Todėl ši nepatiria finansinių problemų, tuo tarpu dėl COVID-19 pandemijos bei sumažėjusių tiražų ir reklamos didelius sunkumus išgyvena nepriklausomi laikraščiai ir žurnalai.

Visame pasaulyje įmonės stengiasi reklamuotis didžiausią tiražą turinčioje spaudoje, tačiau Lenkijoje valstybinės įmonės milijonines reklamas skiria nišinei, bet ištikimai TTP spaudai. Tyrimų firma „Kantar“ apskaičiavo, jog valstybiniai bankai bei naftos ir dujų įmonės keliais kartais padidino reklamos užsakymus TTP remiančioje spaudoje.

Pavyzdžiui, vos dešimtą vietą šalyje pagal populiarumą užimančiame dienraštyje „Gazeta Polska Codzienna“ beveik visa reklama yra valstybinių firmų, kurios pernai laikraščiui už tai sumokėjo 3,6 mln. Zlotų (800 tūkst. eurų).

Prieš šešerius metus šalį valdyti ėmusi Teisės ir teisingumo partija (TTP) skubiai perėmė valstybinės žiniasklaidos kontrolę jos vadovais paskirdama partiečius. Nuo tol laiko televizija TVP bei radijas valdančiuosius aukština, o opoziciją plūsta.

Po to TTP ėmė kurti planus, kaip perimti privačią žiniasklaidą, kuri kritikuoja antidemokratines valstybės reformas. Prieš du mėnesius valstybinė naftos įmonė „Orlen“ perpirko vokiečių valdytą žiniasklaidos koncerną „Polska Press“, leidžiantį daugumą regioninių dienraščių ir interneto tinklapių. Niekas neabejoja, jog minėta žiniasklaida taps TTP ruporu.

„Ne muilinkit akių, kad susirūpinot paminklais, kad susirūpinot sveikatos apsauga, jūsų tikslas: ištraukti pinigų, kad vykdytumėt savo propagandą“, – pareiškė dešiniųjų partijos „Konfederacija“ seimūnas Robertas Vinickis.

„Valdant TTP Lenkija ėmė panašėti į Baltarusiją ir Rusiją, nuo kurių iki šiol labiausiai skyrėmės nepriklausomais teismais ir žiniasklaida, o dabar pastarąją norima sužlugdyti“, – teigė seimūnė Ana Mucha.

„TTP lyderis Jaroslawas Kaczynskis ima pavyzdį iš Vengrijos, kur 80procentų žiniasklaidos jau yra premjero Viktoro Orbano bičiulių rankose“ – pareiškė seimūnė Paulina Henning-Kloska.

Tarptautinės organizacijos „Reporteriai be sienų“ sudaromoje spaudos laisvės lentelėje Lenkija per penkerius pastaruosius metus nukrito iš 18 į 62 vietą.