J. Borrellis, besiruošiantis ketvirtadienį vykti pirmojo vizito Maskvoje nuo darbo ES užsienio politikos vadovo poste pradžios 2019 metų gruodį, naujienų agentūrai „Interfax“ sakė, kad Bendrijos ir Rusijos santykiai „blogėjo pastaruosius 10 metų, ypač po Rusijos 2014 metais neteisėtai įvykdytos Krymo ir Sevastopolio aneksijos, ir pasižymi pasitikėjimo nebuvimu“.
„Šiandien iš esmės vertiname vieni kitus veikiau kaip varžovus, o ne partnerius, – pridūrė jis. – Vis dėlto mūsų bendravimo kanalai lieka ir turi likti atviri. Tačiau jais ne visuomet naudojamasi visu mastu.“
„Priešingai, daugiau šnekame vieni apie kitus ir tarsi skirtingomis kalbomis, o tai tik dar labiau didina nepasitikėjimą ir menkai padeda įveikti mūsų santykių iššūkius. Atsisakyti neigiamos retorikos būtų gera pradžia sąžiningam ir atviram apsikeitimui nuomonėmis tarp ES ir Rusijos, o jis tampa vis būtinesnis, kai santykiai nėra patenkinami“, – kalbėjo J. Borrellis.
Pasak jo, Europos Sąjungos ir Rusijos pozicijos „reikšmingai skiriasi“ vertinant „konfliktus, vykstančius prie mūsų sienų – nuo Ukrainos ir Baltarusijos iki Libijos ir Sirijos“.
„Tai taikytina ir [abiejų šalių požiūriui] į žmogaus teises ir pagrindines laisves“, – pabrėžė buvęs Ispanijos užsienio reikalų ministras.
„Aiškiai išdėstėme savo poziciją dėl [Kremliaus kritiko] Aleksejaus Navalno apnuodijimo, jo suėmimo, kurį lydėjo sprendimas skirti dvejų metų ir aštuonių mėnesių laisvės atėmimo bausmę, taip pat dėl tūkstančių demonstrantų sulaikymo [Rusijoje] pastarosiomis dienomis“, – sakė J. Borrelis.
ES laiko A. Navalno nuteisimą politizuotu
Europos Sąjungos pozicija Rusijos opozicionieriaus Aleksejaus Navalno byloje nėra kišimasis į Rusijos Federacijos vidaus reikalus, nes Maskva yra prisiėmusi tam tikrus tarptautinius įsipareigojimus, sakė ES diplomatijos vadovas J. Borrellis.
„Kalbama apie visuotinių principų ir tarptautinių įsipareigojimų laikymąsi, be kita ko, savo piliečių atžvilgiu, kuriuos Rusija prisiėmė būdama Europos Tarybos ir ESBO narė, o ne apie kišimąsi į vidaus reikalus“, – sakė J. Borrellis.
Jis priminė, kad antradienį Briuselis pasmerkė teismo sprendimą, pagal kurį lygtinė bausmė A. Navalnui buvo pakeista realia.
„Manome, kad tai yra politizuotas sprendimas. 2017 metais Europos Žmogaus Teisių Teismas jau nutarė, kad pono Navalno nuteisimas buvo neteisėtas“, – pabrėžė vyriausiais ES diplomatas.
„ES pozicija Rusijos opozicijos politiko Aleksejaus Navalno byloje yra aiški. ES nedelsdama pasmerkė kovinės cheminės nuodingos medžiagos panaudojimą Rusijos teritorijoje prieš jį ir įvedė sankcijas dėl pasikėsinimo nužudyti“, – tęsė jis.
„Kai grįžęs į Maskvą jis buvo sulaikytas ir areštuotas, raginome nedelsiant jį paleisti, taip pat paleisti tūkstančius taikių protestuotojų ir žurnalistų, kurie buvo sulaikyti nuo to laiko“, – priminė J. Borrellis.
Jis pabrėžė: „Pono Navalno byla nėra pavienis atvejis; ji, deja, patvirtina neigiamą tendenciją, kad Rusijos Federacijoje siaurėja erdvė ne tik opozicijai, bet ir pilietinei visuomenei bei nepriklausomoms nuomonėms.“
