Mianmaro kariškiai pirmadienį paskelbė, kad šalyje vieniems metams įvedama nepaprastoji padėtis, todėl gyventojai atsibudo kitokioje šalyje nei ją paliko praėjusią dieną.

Internetas ir kitos komunikacijos priemonės buvo blokuojamos, bankai – uždaryti, o didžiausio šalies miesto gatvėse patruliavo kariškiai. Žmonės puolė į prekybos centrus bei turgus pirkti maistą ir ryžius, kuriuos galės kaupti.

Šalies gyventojai galėjo įsijungti tik armijos televizijos kanalą, per kurį buvo transliuojamas atitinkamas pranešimas.

Buvo pranešama, kad pareiškimą dėl nepaprastosios padėties įvedimo pasirašė viceprezidentas Myint Swe, kurį jie paskelbė einančiu šalies prezidento pareigas. Taip pat teigta, kad valdžia šalyje bus perduota ginkluotųjų pajėgų vyriausiajam vadui Min Aung Hlaingui.

„Reuters“ duomenimis, kariškiai teigia, jog sprendimą įvesti nepaprastąją padėtį jie priėmė todėl, kad buvo klastojami parlamento rinkimų rezultatai.

Anksčiau naujienų agentūros „Reuters“ ir AFP, remdamosi Mianmaro valdančiosios partijos „Nacionalinė lyga už demokratiją“ (NLD) atstovu spaudai Myo Nyuntu, pranešė, kad pirmadienio rytą buvo sulaikyti Mianmaro prezidentas Win Myintas ir NLD vadovė Aung San Suu Kyi, kuri taip pat yra valstybinė patarėja ir užsienio reikalų ministrė. Myo Nyuntas pridūrė, kad kiti aukšti NLD atstovai taip pat buvo „sučiupti“.

Perversmas buvo įvykdytas likus vos kelioms valandoms iki pirmosios naujojo parlamento sesijos pradžios. Tačiau pastarąsias kelias savaites šalyje jau augo politinė įtampa ir sklido gandai, kad kariuomenė gali perimti valdžią.

Pirmadienio įvykiai buvo pasmerkti daugelio pasaulio valstybių. JAV paragino Mianmaro kariuomenę paleisti pareigūnus, įskaitant de facto lyderę Aung San Suu Kyi, o ES griežtai pasmerkė įvykdytą perversmą.

Tačiau Min Aung Hlaingas pareiškė, kad bus surengti nauji rinkimai ir sudaryta nauja vyriausybė.

„Bus surengti laisvi ir nepriklausomi rinkimai. Tik tada pareigos bus perduotos laimėjusiai partijai, kuri laikėsi demokratinių normų ir standartų“, – sakoma pareiškime.

Žinomas Mianmaro istorikas ir rašytojas Thant Myint-U tviteryje parašė, kad „dabar atsidarė durys į visiškai kitokią ateitį“.

„Turiu nuojautą, kad iš esmės niekas negalės sukontroliuoti to, kas įvyks po to. Nepamirškite, kad Mianmaras yra šalis, kurioje daug ginklų, didelis etninis ir religinis susikaldymas, o milijonai žmonių negali savęs išmaitinti“, – sakė jis.

Nobelio laureatės Aung San Suu Kyi sulaikymas yra turbūt vienas svarbiausių momentų byrančioje Mianmaro demokratijoje.

Nors pastaraisiais metais jos tarptautinę reputaciją sugadino įtarimai dėl genocido prieš rohinjus, buvusi demokratijos ikona Mianmare ir toliau yra labai populiari. Ji ir toliau sulaukia plataus ir didžiulio palaikymo, ypač tarp bamarų etninės grupės žmonių, kurie šalyje sudaro didžiausią dalį.

Aung San Suu Kyi 15 metų praleido namų arešto sąlygomis – tai buvo kovos su kariniu valdymu dalis.

Praėjus penkeriems metams po paleidimo, ji vedė savo partiją į didžiulę pergalę 2015 m. Mianmaro rinkimuose, kurių metu sukūrė pirmąją civilinę vyriausybę po dešimtmečius trukusios izoliacijos ir karinio autoritarizmo.

Pirmadienį žmogaus teisių nevyriausybinė organizacija „Burma Rights UK“ savo „Twitter“ įraše nurodė, kad žinia apie Aung San Suu Kyi sulaikymą buvo sukrečianti.

„Tai turi būti sutikta stipriausiu tarptautiniu atsaku. Kariškiai turi būti priversti suprasti, kad jie padarė didelę klaidą, manydami, kad gali nuo to išsisukti“, – sakė grupė.

Naujojo Pietų Velso universiteto Australijoje teisės profesorė ir knygos „Mianmaro konstitucija“ autorė Melissa Crouch teigia, kad vis dar neaišku, koks yra galutinis kariuomenės tikslas.

„Šią savaitę turėjo būti naujosios vyriausybės susitikimas, taigi ir naujosios vyriausybės inauguracija. Vietoj to, visi parlamento nariai, daugelis vyriausiųjų ministrų, buvo areštuoti. Mes žinome, kad šiuo metu, kad areštuota mažiausiai 30 žmonių, galbūt daugiau „, – sakė ji ir pridūrė, kad Aung San Suu Kyi buvimo vieta nėra žinoma.

Buvęs JT specialusis pranešėjas Mianmarui Yanghee Lee atkreipė dėmesį į tai, kad Min Aung Hlaing, turintis daug užsienio investicijų, turėtų atsistatydinti vėliau šiais metais.

Tarptautinis baudžiamasis teismas jį taip pat tiria dėl genocido nusikaltimų rohinjams.

„Jis labai nori išlaikyti savo ekonominę valdžią Mianmare ir labai nori likti valdžioje, nes priešingu atveju jam reikės susidurti su kaltinimai tarptautiniame teisme, tarptautiniame teisingumo teisme ir kituose tarptautiniuose teismuose“, – sakė Y.Lee.

„Šis baisus įvykis tikrai trukdys demokratiniam Mianmaro procesui“, – sakė ji ir pridūrė, kad tarptautinė bendruomenė „turi nutraukti visus santykius su Mianmaru“.

Parengta pagal CNN inf.