Pagal naująją schemą šalies provincijų vyriausybės pirmą kartą nustatys taršos ribas didžiosioms įmonėms ir leis rinkos dalyvėms nusipirkti teisę teršti iš kitų įmonių, kurios išmeta mažiau teršalų.
Tikimasi, kad programa, kuri turėjo būti pradėta 2017 metais, sumažins bendrą išmetamųjų teršalų kiekį, nes energetikos įmonėms tarša atsieis brangiau.
Manoma, kad naujoji sistema pralenks Europos Sąjungoje galiojančią analogišką sistemą ir taps didžiausia pasaulyje prekybos taršos leidimais sistema.
Valstybinė naujienų agentūra „Xinhua“ pranešė, kad pirmadienį įsigaliojo minėtos sistemos taisyklės.
Agentūros teigimu, daugiau nei 2 200 energetikos įmonių visoje šalyje, kurios per metus išmeta daugiau kaip 26 000 tonų šiltnamio efektą sukeliančių dujų, dabar galės prekiauti savo išmetamųjų teršalų kvotomis.
Pekinas skaičiuoja, kad iki 2030 metų Kinija pasieks didžiausią išmetamųjų teršalų kiekį, o tada per 30 metų taps neutralia anglies dvideginio išmetimo atžvilgiu.
Visgi ekspertai perspėja, kad Kinija faktiškai plečia anglių gavybą ir kad buvo panaikinti planai sumažinti septynių kitų pramonės šakų išmetamą teršalų kiekį.
„Kinija užsibrėžė ambicingą tikslą didinti nulinio anglies dvideginio energijos šaltinių naudojimą ir yra išsikėlusi ilgalaikį tikslą tapti neutralia anglies dioksido išmetimo atžvilgiu, tačiau tokia anglies dioksido rinka, kokia ji yra šiuo metu, neatliks didelio vaidmens įgyvendinant šias ambicijas“, – naujienų agentūrai AFP teigė vienas pagrindinių Energijos ir švaraus oro tyrimų centro („Centre for Research on Energy and Clean Air“) analitikas.
„Visgi ši sistema gali tapti svarbia priemone ateityje ir netgi labai artimoje ateityje, jei vyriausybė nuspręs imsis priemonių iš tiesų ją įgyvendinti“, – pridūrė analitikas.
Maždaug 60 proc. energijos Kinijoje vis dar gaunama naudojant anglis, todėl manoma, kad įtakingi pramonės lobistai dės visas pastangas, jog būtų nustatytos jiems palankios anglies dvideginio išmetimo ribos.
Kinijos nevyriausybinio aplinkos apsaugos fondo „Environmental Defense Fund China“ viceprezidentas Zhangas Jianyu perspėjo, jog baudos įmonėms, viršijančioms išmetamųjų teršalų kvotą, yra „per mažos, kad veiktų kaip atgrasymo priemonė“.
Apskaičiuota, kad Kinijos šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisija 2019 metais siekė 13,92 mlrd. tonų – apie 29 proc. pasaulinio kiekio.
Be to, atsirado naujų su anglių energija susijusių projektų, nepaisant įsipareigojimo sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Kinijos „Greenpeace“ energetikos ekspertas Li Shuo teigė, jog anglių kasyba grįžta į 2012–2014 metų lygį, kai teršalų kiekis buvo smarkiai padidėjęs.
