Europos Sąjungos (ES) pareigūnai, įsiutinti dėl anglų – švedų farmacijos milžinės „AstraZeneca“ skiepų tiekimo trikdžių iškėlė idėją riboti ES pagamintų koronaviruso vakcinų eksportą. Briuselis žada, kad mechanizmas bus suderintas iki savaitės pabaigos.
Didžiausias klausimas – kiek toli gali siekti šis mechanizmas. Ryškėja aštrūs nuomonių skirtumai tarp liberaliai nusiteikusių eurokratų Briuselyje ir politikų kiekvienoje iš valstybių, kuriose kyla pasipiktimo bangos dėl stringančio vakcinų tiekimu, ypač lyginant su daug greitesniais procesais JAV, Jungtinėje Karalystėje ir Izraelyje.
Nors ir net tokie politikos sunkiasvoriai kaip Vokietijos sveikatos ministras Jensas Spahnas norėtų tuojau pat apriboti eksportą, ES prekybos politiką Briuselyje formuojantiems laisvosios rinkos mylėtojams tai skamba kaip mirtinas nusižengimas.
Reikalavimai įvesti eksporto ribojimus stumia Europos Komisijos (EK) prekybos departmentą į keblią padėtį – juk būtent čia kyla kone stipriausias pasaulyje pasipriešinimas protekcionizmui ir prekybos apribojimams. Šie metodai nelaikomi tinkamais kovoje su ekonominiais sukrėtimais.
Taip pat žinoma, kad ribojimai gali apkartinti santykius su ES kaimynais bei sąjungininkais, kurie šiuo metu priklauso nuo Europoje pagamintų skiepų.
ES prekybos reikalų vadovas Valdis Dombrovskis antradienį pasakė, kad šią savaitę svarstomi apribojimais nebuvo planuojama stabdyti vaistų siuntas uostuose. Tikslas buvo paskatinti farmacijos kompanijas būti atskaitingesnes, viešai pranešti, kur ir kada jos siunčia savo produktus. ES jau seniai turi vargo gauti šiuos atsakymus iš vaistų gamybos milžinių.
„Pabrėžiame, mes neplanuojame uždrausti eksporto ar jo apriboti, – aiškino V.Dombrovskis. – Šis eksporto skaidrumo mechanizmas yra skirtas užtikrinti aiškumą dėl gamintojų gamybos pajėgumų, pagaminamų dozių skaičiaus ir gaminimo vietos, kiek dozių ir kiek yra parduota tam tikroms šalims, kiek dozių eksportuota. Iš esmės tai yra siuntimo skaidrumo klausimas.“
Nepaisant kovingos ES retorikos, Jungtinės Karalystės sveikatos sekretorius Mattas Hancockas sakė įsitikinęs, kad apie jokią blokadą kalba neina. Jis teigė: „Esu tikras, kad galime dirbti su ES ir kartu užtikrinti, kad niekas nebus blokuojama, o skaidrumas yra pageidautinas. Galiu pasidžiaugti, kad po pokalbio su „Pfizer“ ir „AstraZeneca“ vadovais esu užtikrintas, kad vakcinos tiekimas į Jungtinę Karalystę nebus sutrikdytas.“
Jungtinės Karalystės premjeras Borisas Johnsonas taip pat paragino ES nekurti realių kliūčių.
Išsiskiriantys požiūriai
Nors ir šios savaitės sprendimas techniškai yra už prekybą atsakingų Briuselio pareigūnų rankose, jiems artimi šaltiniai teigia, kad nėra jokių garantijų, kad jie nulems būsimąjį mechanizmą ir taikys jį tik skaidrumo užtikrinimui.
Politinis spaudimas yra didelis. EK rungiasi su vis augančiu pasipiktinimu dėl ryškaus Europos skiepijimo kampanijos atsilikimo.
EK darbuotojai prisimena, kad panašus galios žaidimas pernai paskatino ES įvesti apribojimus kaukių ir kitų apsauginių priemonių eksportui.
Praėjusį pavasarį Vokietija ir Prancūzija uždraudė kaukių eksportą iš savo teritorijos. Skatinama nuogąstavimų dėl bendrosios rinkos griūties EK nurodė atsisakyti tokių ribojimų. Berlynas su tuo sutiko tik po to, kai EK uždraudė eksportą iš ES.
Pagal šią schemą ES kaukių, apsauginių akinių ir kitų priemonių gamintojai turėjo gauti savo šalies valdžios eksporto leidimus prieš parduodant savo produktus už bloko sienų.
Vokietija vėl yra už griežtus veiksmus.
„Teisinis įpareigojimas ES lygmeniu prašyti leidimo eksportuoti vakciną yra logiškas“, – ne kartą kartojo J.Spahnas.
Potencialiu kandidatu į naujojo Vokietijos kanclerio postą laikomas J.Spahnas pastaruosius mėnesius susilaukė kritikos dėl to, kad patikėjo vakcinos pirkimą ES ir šis sprendimas lėmė skiepijimo vėlavimus, lyginant su JAV, Jungtine Karalyste ir Izraeliu.
Situacijos suaštrėjimo rizika
Tiek ekspertai, tiek ES įstatymų leidėjai pastebėjo, kad eksporto apribojimai gali lengvai peraugti į beatodairišką prekybinį karą dėl vakcinos atsargų. Viena iš grėsmių – vakcinų kūrimui reikalingos tiekimo grandinės dažnai yra persipynę per kelias valstybes. Abipusis ribojimų kūrimas gali nutraukti šias grandines ir sustabdyti vakcinų produkciją apskritai.
„Ne taip jau seniai COVID-19 vakcina buvo vadinama „viešąja gėrybe. Dabar dėl jos prasidėjo ir įsivažiavo tikra kova“, – teigė Europos Parlamento (EP) prekybos komiteto vadovas Berndas Lange'as.
Žinia, kad netgi atvirumu besididžiuojančios ES rinkos nusprendė ištraukti eksporto apribojimų kortą, gali sukelti grandininę reakciją visame pasaulyje.
„Manau, globalizacijos priešininkai ir cinikai gali trinti rankas, – kalbėjo Šveicarijos Šv.Galeno universiteto tarptautinės prekybos profesorius Simonas Evenettas. – Netgi išsivysčiusios šalys pešasi dėl to. Tada turime ES, kuri planuoja įvesti subtilią schemą, leidžiančią šalims narėms riboti eksportą.“
B.Lange'as įspėja, kad naujieji apribojimai pakenks pasitikėjimui ES tarptautinėje arenoje. Juk būtent ES ilgą laiką stengėsi atgrasyti kitas šalis nuo tokios politikos.
„Manau, tai yra dvigubas standartas, – sakė B.Lange'as. – Pasaulio prekybos organizacijoje ES propaguoja laisvą vaistų nuo koronaviruso judėjimą. Man atrodo, būtų keista, jei patys imtumėmės priešingų žingsnių ir įsivestume eksporto ribojimus.“
S.Evenettas yra įsitikinęs, kad iškilus pavojui tiekimo grandinėms, daugybė šalių pasirinks atsitraukimą.
„Nesunku įsivaizduoti, kad kai kurios skiepams ingredientus gaminančios šalys susilaikys nuo eksporto, – sakė jis. – Mums verkiant reikia surinkti protingai mąstančias galvas ir rasti būdą užtikrinti, kad vakcinų užtektų visiems.“
Parengta pagal „Politico.eu“ inf.
