Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pateikė parlamentui atitinkamo įstatymo projektą po savo pirmojo pokalbio telefonu su naujuoju JAV prezidentu Joe Bidenu.
Rusijos Valstybės Dūma trečiadienį vienbalsiai pritarė siūlymui pratęsti penkeriems metams svarbus susitarimas su JAV dėl branduolinės ginkluotės, turintis liautis galioti kitą savaitę.
Parlamento žemuosiuose rūmuose visi balsavime dalyvavę 399 įstatymų leidėjai pritarė siūlymui pratęsti 2010 metais pasirašytą naująją Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutartį.
Vėliau trečiadienį šį projektą patvirtino ir parlamento aukštieji rūmai – Federacijos Taryba. Įstatymas dėl susitarimo ratifikavimo įsigalios nuo jo paskelbimo oficialiajame valstybės leidinyje dienos.
Dokumente numatoma, kad START sutarties galiojimas turi būti pratęstas penkeriems metams – iki 2026-ųjų vasario.
Kremliaus atstovas spaudai Dmitrijus Peskovas trečiadienį sakė, kad pratęsus sutarties galiojimą būtų užsitikrinta pakankamai laiko derybos dėl naujo susitarimo šiuo klausimu.
Prieš preliminarų Vašingtono ir Maskvos susitarimą pratęsti START sutartį „vyko gana įtemptas darbas“, sakė D. Peskovas.
„Kaip žinote, šis darbas turi būti spartinamas artėjant galutiniam terminui – vasario 6-ajai“, – aiškino jis.
JAV ir Rusijos sutartis dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimų turimiems arsenalams buvo pasirašyta Prahoje 2010 metų balandžio 8 dieną ir įsigaliojo kitų metų vasario 6-ąją. Į sutartį yra įtraukta sąlyga, kad šalims susitarus jos galiojimas gali būti pratęstas iki penkerių metų.
Antradienį Rusija ir JAV apsikeitė dokumentais dėl sutarties pratęsimo.
Rusija seniai siūlė pratęsti sutartį be jokių sąlygų ir pakeitimų, bet prezidento Donaldo Trumpo administracija derybas pradėjo tik pernai ir pratęsimą susiejo su virtine reikalavimų. Derybos įstrigo, per kelis mėnesius nepavyko sumažinti nuomonių skirtumų.
J. Bidenas rinkimų kampanijos metu užsiminė, kad norėtų išsaugoti naująją START sutartį, dėl kurios buvo suderėta tuo metu, kai jis buvo JAV viceprezidentas.
Derybas dėl sutarties pratęsimo taip pat temdė įtampa tarp Rusijos ir JAV, kurią kurstė Ukrainos krizė, Maskvos kišimasis į 2016 metų Amerikos prezidento rinkimus ir kiti dalykai.
Kaip praeitą savaitę sakė Baltųjų rūmų spaudos sekretorė Jen Psaki, nors pasiūlė pratęsti sutartį, J. Bidenas lieka įsipareigojęs patraukti Rusiją „atsakomybėn už beatodairiškus ir priešiškus veiksmus“, tokius kaip įtariamas dalyvavimas didžiulėje kibernetinėje atakoje prieš federalinės vyriausybės institucijas ir korporacijas per Teksase įsikūrusios technologijų bendrovės „SolarWinds“ programinę įrangą, kišimasis į 2020 metų rinkimus, rusų opozicijos veikėjo Aleksejaus Navalno apnuodijimas nervus paralyžiuojančia medžiaga ir įtariamas atlygio siūlymas Talibanui už amerikiečių karių žudymą Afganistane.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas pareiškė, kad susitarimas su Vašingtonu pratęsti svarbią branduolinę sutartį penkeriems metams yra „žingsnis teisinga linkme“, mažinant įtampą pasaulyje.
Kalbėdamas per virtualų Davoso pasaulio ekonomikos forumą V. Putinas sveikino sprendimą pratęsti naująją START sutartį, apie kurį buvo pranešta antradienį po telefoninio pokalbio su JAV prezidentu Joe Bidenu, tačiau perspėjo, kad pasaulinė padėtis vis dar gali „plėtotis nenuspėjamai ir nekontroliuojamai, jeigu mes sėdėsime sudėję rankas“.
Pasak V. Putino, dabartinę padėtį pasaulyje ekspertai daugeliu parametrų lygina su praėjusio amžiaus 4-u dešimtmečiu.
„Matome buvusių ekonominės plėtros modelių ir priemonių krizę, socialinio susiskaldymo didėjimą tiek pasauliniu lygiu, tiek ir atskirose šalyse. Tai, savo ruožtu, šiandien sukelia stiprią visuomenės nuomonių poliarizaciją, provokuoja populizmo, dešiniojo ir kairiojo radikalizmo ir kitų kraštutinumų augimą, vidaus politikos procesų paaštrėjimą ir sugriežtėjimą, taip pat ir pirmaujančiose šalyse“, – kalbėjo jis.
„Visa tai neišvengiamai daro įtaką ir tarptautinių santykių pobūdžiui, neprideda jiems stabilumo ir nuspėjamumo. Tarptautiniai institutai silpsta, daugėja regioninių konfliktų, degraduoja ir pasaulio saugumo sistema“, – pridūrė V. Putinas.
JAV ir Rusijos sutartis dėl tolesnio strateginės puolamosios ginkluotės mažinimo ir apribojimų turimiems arsenalams buvo pasirašyta Prahoje 2010 metų balandžio 8 dieną ir įsigaliojo kitų metų vasario 6-ąją. Į sutartį yra įtraukta sąlyga, kad šalims susitarus jos galiojimas gali būti pratęstas iki penkerių metų.
Antradienį Rusija ir JAV apsikeitė dokumentais dėl sutarties pratęsimo, o trečiadienį Rusijos parlamentas ratifikavo Maskvos ir Vašingtono susitarimą pratęsti ją penkeriems metams.
Dokumente numatoma, kad START sutarties galiojimas turi būti pratęstas iki 2026-ųjų vasario.
START sutartis yra paskutinis tebegaliojantis branduolinių arsenalų ribojimo paktas tarp buvusių Šaltojo karo laikų priešininkių.
„Geras terminas“
Kremlius pasveikino sutarties pratęsimą penkerių metų laikotarpiui.
D.Peskovas trečiadienį sakė, kad pratęsus sutarties galiojimą būtų užsitikrinta pakankamai laiko deryboms dėl naujo susitarimo šiuo klausimu.
„Tai yra geras terminas, leisiantis mums gerai dirbti – jei bus politinė valia – ir toliau ją pratęsti arba (susitarti) dėl naujo susitarimo teksto“, – sakė D. Peskovas.
2010 metais sudaryta naujoji START sutartis apriboja didžiausius branduolinius arsenalus kontroliuojančių Vašingtono ir Maskvos turimų branduolinių kovinių galvučių skaičių iki 1 550.
Vasario 5-ąją galioti baigiančio susitarimo pratęsimas yra laikomas reta galimybe Maskvai ir Vašingtonui pasiekti kompromisą, nepaisant pastaraisiais metais labai pablogėjusių šalių santykių.
Naujoji START sutartis, kurią 2010 metais pasirašė tuometis JAV prezidentas Barackas Obama ir tuometis Rusijos lyderis Dmitrijus Medvedevas, buvo laikoma B. Obamos pastangų „perkrauti“ santykius su Kremliumi dalimi.
„Nėra sąlygų perkrovimui“
Tačiau trečiadienį D. Peskovas pabrėžė, kad dideli nesutarimai tarp Maskvos ir Vašingtono išlieka, tuo leisdamas suprasti, kad apie santykių perkrovimą negali būti nė kalbos.
„Žinoma, kol kas nėra sąlygų perkrovimui“, – kalbėjo D. Peskovas.
„Užtenka, kad vakar prezidentai pabrėžė būtinybę tęsti dialogą, atkreipdami dėmesį į egzistuojančius gana rimtus nesutarimus“, – pridūrė jis.
Derybos dėl branduolinės ginkluotės mažinimo pernai įstrigo D. Trumpui iškėlus virtinę sąlygų, viena jų – kad prie sutarties prisijungtų ir Kinija, nors Pekinas aiškiai parodė, kad joje nedalyvaus.
Baigiantis sutarties galiojimui, D. Trumpo administracija išreiškė norą ją pratęsti vieniems metams, tačiau derybos nutrūko JAV pareikalavus, kad sutarties metu Rusija sustabdytų branduolinę veiklą ir leistų atlikti patikrinimus.
Maskva pabrėžė, kad Rusija ir Jungtinės Valstijos pratęsia naująją START sutartį Maskvos sąlygomis.
D. Trumpo kadencijos metu Jungtinės Valstijos pasitraukė iš virtinės svarbių tarptautinių susitarimų, įskaitant Irano branduolinę sutartį ir Atviros oro erdvės sutartį. Vašingtonas taip pat pasitraukė iš Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutarties su Rusija.
