Toks Britanijos ir Švedijos bendrovės pranešimas „nepriimtinas Europos Sąjungai“, po valstybių narių ir firmos atstovų susitikimo sakė už sveikatos apsaugą ir maisto saugą atsakinga Europos Komisijos narė Stela Kiriakides.
„Europos Sąjunga imsis visų veiksmų, reikalingų apsaugoti savo piliečius ir teises“, – pabrėžė ji.
S. Kiriakides nedetalizavo, kokių veiksmų galėtų imtis Bendrija, tačiau ji teigė, kad Briuselis pasiūlys „skaidrumo mechanizmą“, kuris leistų stebėti iš ES į trečiąsias šalis eksportuojamų vakcinų siuntas.
Neįprastai tiesmukas pranešimas pabrėžė grėsmę, su kuria susiduria 27 ES valstybės, bandydamos išplėsti kol kas nepakankama apimtimi vykstančias vakcinacijos programas, labiau užkrečiamiems koronaviruso variantams keliant grėsmę sukelti dar vieną pandemijos bangą.
ES dar nėra patvirtinusi drauge su Oksfordo universitetu sukurtos „AstraZeneca“ vakcinos, bet tikimasi, kad sprendimas dėl jos platinimo Bendrijoje bus priimtas iki sausio 29 dienos.
Penktadienį paskelbtame „AstraZeneca“ pranešime sakoma, kad jeigu ES patvirtins šią vakciną, jos „pradiniai kiekiai bus mažesni negu tikėtasi“, nors paties platinimo pradžia nebus atidėta.
Bendrovė tai paaiškino „sumažėjusiu našumu gamybos vietoje, priklausančioje mūsų platinimo Europoje grandinei“, bet išsamesnių detalių nepateikė.
Bet kokiu atveju „AstraZeneca“ nurodė pristatysianti ES „milijonus dozių“ ir padidinsianti gamybą vasarį bei kovą.
Taip pat sulaukė kritikos „Pfizer“ pranešimas apie vėlavimą.
Sausio 15 dieną „Pfizer“ paskelbė, kad norint nuo vasario vidurio padidinti skiepų gamybą, būtini pakeitimai jos gamykloje Belgijoje.
Tokie pareiškimai gali sujaukti ES vakcinavimo programas, paremtas skiepais, kurių veiksmingumui užtikrinti reikia dviejų dozių, suleidžiant preparatą kelių savaičių intervalu.
Europos Komisijos vadovė Ursula von der Leyen šį mėnesį yra pažadėjusi, kad iki rugpjūčio pabaigos ES bus paskiepyti 70 proc. suaugusiųjų.
