This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Vokietija skubina „Nord Stream 2“ dujotiekio tiesimą: darbus leido atnaujinti 4 mėnesiais anksčiau

BNS, ELTA ir lrytas.lt inf.

Rusijos vamzdžių klojimo laivas „Fortuna“ ištempiamas iš Vismaro uosto į Baltijos jūrą Vokietijoje.

Vokietijos federalinė jūrų ir hidrografijos agentūra (BSH) leido šalies vandenyse nedelsiant tęsti „Nord Stream 2“ dujotiekio, Baltijos jūra sujungsiančio Rusiją ir Vokietiją, tiesimo darbus.

Rusijos antrojo eksporto dujotiekio per Baltijos jūrą „Nord Stream 2“ tiesimas Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje nuo šiol leistinas bet kuriuo metų laiku, pranešė Vokietijos federalinės laivybos ir hidrografijos tarnybos (BSH) atstovas Nico Nolte.

„Taigi, nuo šiol leidimas naudoti pozicionavimo inkaru laivus vamzdynams tiesti galios ištisus metus“, – sakė jis, komentuodamas atitinkamą tarnybos penktadienio sprendimą.

Tačiau šis sprendimas, apie kurį BSH informavo penktadienį paskelbtame pranešime, dar gali būti apskųstas. Tokio žingsnio imtis gali tokie subjektai, kaip, pavyzdžiui, aplinkosaugos grupės.

Ankstesnis leidimas dujotiekio tiesimo darbus Vokietijos išskirtinėje ekonominėje zonoje būtų leidęs pradėti tik gegužės pabaigoje.

BSH paskelbė išplėtusi šį projektą vystančiai bendrovei anksčiau išduoto atitinkamo leidimo galiojimą ištisiems metams. Iki šiol pozicionavimo inkaru laivus Vokietijos vandenyse vamzdynų tiesimui buvo leidžiama naudoti tik gegužės-rugsėjo mėnesiais.

Toks yra Rusijai priklausantis laivas „Fortuna“, sausio 15-ąją atnaujinęs „Nord Stream 2“ tiesimą Danijos išskirtinėje ekonominėje zonoje.

Modernesniam Rusijai priklausančiam dinaminio pozicionavimo laivui „Akademik Čerskij“ tokius ribojimus Vokietija atšaukė 2019-ųjų pabaigoje

Jau beveik užbaigtas „Nord Stream 2“ dujotiekis turėtų padvigubinti iš Rusijos Vokietijai tiekiamų gamtinių dujų kiekį. Tačiau projektui kurį laiką aršiai priešinasi Jungtinės Valstijos, teigdamos, kad jis tik padidins Europos energetinę priklausomybę nuo Rusijos.