M.Pompeo teigė, jog „al-Qaeda“ centralizavo savo pajėgas sostinėje Teherane, kur šiuo metu yra ir teroristinės grupuotės lyderio Aymano al-Zawahiri artimiausiai sąjungininkai.
Jis pridūrė, kad Teheranas ir „Al-Qaeda“ suartėjo 2015 m., kai Baracko Obamos administracija kartu su Prancūzija, Vokietija ir Didžiąja Britanija pasirašė branduolinį susitarimą, kuris parodė, kad Iranas privalo riboti urano sodrinimą mainais į tarptautinių sankcijų panaikinimą.
Šiitų pakraipos musulmonų valdomas Iranas ir iš sunitų tikinčiųjų sudaryta al-Qaeda nuo seno laikomi priešais, ir nors buvo pranešta apie „Al-Qaeda“ operatyvininkus, kurie naudojasi Irano teritorija, teiginiai apie sustiprintą koordinavimą anksčiau JAV buvo vertinami skeptiškai.
„Al-Qaeda“ turi naują namų bazę. Tai Irano Islamo Respublika" , – kalboje tikino M.Pompeo.
„Sakyčiau, kad Iranas iš tiesų tapo naujuoju Afganistanu – kaip pagrindiniu geografiniu centru „Al-Qaeda“ – bet iš tikrųjų padėtis dar blogesnė“, – sakė jis. „Skirtingai nei Afganistane, kai „al-Qaeda" slėpėsi kalnuose, šiandien ji veikia po tvirtu Irano režimo skydu.“
Pompeo taip pat paskelbė, kad rugpjūčio 7 dieną Irane buvo nužudytas al-Qaidos narys Abu Muhammadas al-Masri, kuris yra kaltinamas dviejų JAV ambasadų Afrikoje sprogdinimais 1998 m.
Tai buvo pirmasis oficialus nužudymo patvirtinimas, kuris, pasak Pompeo, „rodo“ koordinavimą tarp „Al Qaeda“ ir Teherano.
Valstybės sekretorius, kurio kadencija baigsis sausio 20 dieną, taip pat paragino sukurti didesnį tarptautinį spaudimą Iranui, bet abejojo karinių veiksmų nauda, tikindamas, jog tai reikštų didžiulių pasekmių riziką.“
„Karą skatinantys melai“
Irano užsienio reikalų ministras Mohammadas Javadas Zarifas „twitter“ platformoje pasmerkė M.Pompeo ir ir kaltinimus pavadino „karą skatinančiais melais“.
„Nieko neapkvailinsi“, – socialiniame tinkle „Twitter“ parašė M. J. Zarifas ir pridūrė, kad „visi rugsėjo 11-osios teroristai atvyko“ iš M. Pompeo „mėgstamiausių vietų“ Artimuosiuose Rytuose ir „NĖ VIENAS iš Irano“.
Ministras taip pat apkaltino JAV „iranofobija“, tačiau dar lapkričio viduryje „New York Times“ taip pat publikavo anonimišką pranešimą, teigianti M. al-Masri nužudė Izraelio agentai, kuris kartu su dukra ilgus metus gyveno Irane.
Irano užsienio reikalų ministerija tuo metu atmetė kaltimus sakydama, kad JAV žiniasklaida neturėtų tapti „JAV ir Izraelio pareigūnų Holivudo stiliaus scenarijų kūrimo auka."
Agresyvūs M.Pompeo pareiškimai gali reikšti JAV „raumenų“ demonstravimą vis didėjant įtampai dėl Irano branduolinio susitarimo.
Įdomu tai, jog nuo 2001 metų JAV įstatymai leidžia šalies pajėgoms vykdyti puolimus prieš al-Qaeda bet kurioje pasaulio vietoje, o tai reiškia, jog M.Pompeo pareiškimas galėtų leisti Donaldo Trumpo administracijai pradėti karo veiksmus be kongreso pritarimo, jeigu tik būtų įrodyta, kad iš tiesų teroristinė grupuotė veikia Irano teritorijoje.
Todėl JAV kongresas po 2020 m. Sausio mėn. įvykdyto Irano generolo majoro Qassemo Soleimani nužudymo priėmė rezoliuciją, pagal kurią prezidentas prieš pradėdamas karinius veiksmus prieš Iraną turėtų reikalauti Kongreso leidimo, tačiau D.Trumpas rezoliuciją vetavo dar gegužę.
Griežta D.Trumpo politika
Nuo pat 2017 metų, JAV prezidento administracija vykdė prieš Teheraną nukreiptą didelio spaudimo politiką, įvesdama maksimalias sankcijas pasitraukus iš branduolinės sutarties.
Visai neseniai JAV apkaltino Iraną, kad Teheranas pažeidė Cheminio ginklo konvenciją aprūpindamas Libijos valdovą Muammarą Gaddafi pavojingu ginklu.
D.Trumpo kadencijos metu į JAV ne vieną kartą priartėjo prie konflikto ribos su Teherau, įskaitant populiaraus karo vado Q.Soleimani nužudymą ir įtampą dėl Hormuzo sąsiaurio – Persijos įlankos vandens kelio, gyvybiškai svarbaus laivybos maršruto regione.
Praeitų metų gruodį virš Persijos įlankos tris kartus praskrido JAV B-52 bombonešiai, kurie, pasak prezidento administracijos, buvo atgrasymo priemone, kuria buvo siekiama sulaikyti iraniečius nuo bet kokių keršto planų Q.Soleimani nužudymo metinių proga.
Parengta pagal "Al Jazeera" ir ELTA inf.
