Kai koronaviruso pandemija išvalė Indonezijos dangų nuo lėktuvų, kapitonas Afwanas, patyręs „Boeing 737“ orlaivių pilotas, kantriai laukė.
Buvęs Indonezijos karinių oro pajėgų pilotas buvo vertinamas šalyje ir turėjo daugiau kaip 30 skraidymo metų patirtį. Laisvu laiku jis atlikinėjo skrydžių simuliacijų užduotis, kad išsaugotų licenciją ir, kaip didžioji dalis musulmoniškos šalies, meldėsi ir patarė kolegoms išlaikyti savo pamaldumą.
Tačiau šeštadienį Afwano pilotuojamas „Sriwijaya Air“ lėktuvas vos pakilęs iš Džakartos oro uosto sudužo Javos jūroje. „Boeing 737“ lėktuve buvo 62 žmonės, kurių tarpe 6 įgulos nariai.
Jau sekmadienį gelbėtojai iš jūros traukė pirmąsias lėktuvo nuolaužas – fuseliažo dalis, ratus, kūnų dalis, vaikiškus rūbus. Į Borneo saloje esantį Pontianako miestą skridusiame lėktuve buvo 10 vaikų.
Indonezijos valdžios atstovai nuo pat pradžios nesitikėjo rasti katastrofą išgyvenusių asmenų – šioje iš daugybės salų sudarytoje valstybėje beveik nėra metų, kurių metu neįvyktų lėktuvo katastrofa.
„Indonezijos oro linijų sektoriui plečiantis, saugumo standartai liko praeityje“, – tvirtina šiame sektoriuje dirbantys asmenys.
Nėra aiški lėktuvo sudužimo priežastis – tik pakilęs orlaivis per minutę nukrito daugiau kaip 3 kilometrus, o galiausiai pradingo iš radarų lauko.
Tyrėjai tvirtina, kad žino vieta, kurioje nuskendo lėktuvo juodosios dėžės. Jie tikisi jas greitu metu ištraukti, tačiau prireiks mėnesių, kol bus galima atsakyti į klausimą – kas lėmė šią katastrofą.
Indonezijos nacionalinio transporto saugumo komiteto tyrėjas Nurcayho Utomo tvirtina, kad lėktuvas dužo tik pasiekęs vandenį – ore sprogimo orlaivis negalėjo patirti. Tai rodo mažas plotas, kuriame yra pasiskirstę lėktuvo nuolaužos.
Tačiau niekam nekyla klausimas, kad Indonezijos oro erdvė išlieka viena pavojingiausių visame pasaulyje, o pandemija trukdo šiam sektoriui stotis ant kojų ir pataisyti itin prastą reputaciją.
Sustabdžius skrydžius ant žemės likę pilotai tvirtina, kad jiems trūksta galimybių išlaikyti įgūdžius, net ir dirbant kompanijose, kurios turi skrydžių simuliatorius.
Indonezijos pilotų asociacijai vadovaujantis kapitonas Rama Noya tvirtino, kad po mėnesio pertraukus vėl sėdus pilotuoti lėktuvą jautiesi praradęs dalį įgūdžių.
„Įgulos neturi motyvacijos dirbti, nes jiems yra sumažinti atlyginimai“, – tvirtina Indonezijos aviacijos ekspertas Gerry Soejatmanas.
Prieš pandemiją Indonezijos pilotai, ypač dirbantys pigių skrydžių kompanijose kaip „LionAir“ teigė, kad jie yra verčiami skraidyti lėktuvais, kurie, jų manymu, yra nesaugūs. Skundai buvo itin dažni ne tik dėl pervargimo, mažų atlyginimų, o ir dėl sumažėjusios orlaivių priežiūros.
Savaitgalį sudužusiam lėktuvui jau buvo 26 metai. Ekspertai teigia, kad tokiems orlaiviams yra būtina nuolatinė priežiūra, tad net ir mažiausias aplaidumo momentas galėjo prisidėti prie pastarosios tragedijos aviacijos srityje.
Paskutinė aviacijos tragedija šalyje įvyko 2018 metais, kai žemyn į Javos jūrą smigo „LionAir“ kompanijos lėktuvas „Boeing 737 MAX“, kuris pražudė 189 orlaivyje buvusius žmones. Po kelių mėnesių toks pats lėktuvas sudužo ir Etiopijoje, tad šios rūšies orlaiviai ilgam buvo nutupdyti ant žemės, kol buvo išspręstos visos jų saugumo problemos.
Parengta pagal „The New York Times“ informaciją.
