Praėjus metams po to, kai kilo COVID-19 pandemija, labai daug detalių išlieka neaiškios, tačiau pasaulis žino vieną dalyką – pandemijos protrūkio pradžia yra Kinijoje esantis Uhano miestas.
Nors šalies valdžia pandemijos pradžioje sumenkino ligos sunkumą, taip užkirsdama kelią veiksmingam atsakui iki tada, kai jau buvo per vėlu, panašu, kad Kinija jau pamiršo netinkamą tvarkymąsi su virusu ir džiaugiasi savo sėkme.
Bet dėmė žemėlapyje, žyminti pandemijos atsiradimo vietą, vis dar išlieka.
Nori išvengti atsakomybės
Pastaruoju metu Kinijos žiniasklaida net pradėjo skelbti pranešimus apie galimus kitus koronaviruso kilmės šaltinius.
Nurodomi tyrimai, kuriuose tikinama, kad virusas pasaulyje – už Kinijos sienų – cirkuliavo jau anksčiau.
„Vis daugiau tyrimų rodo, kad pandemiją galėjo sukelti keli skirtingi protrūkiai, kilę skirtingose pasaulio vietose“, – tikino Kinijos užsienio reikalų ministras Wang Yi.
Mėnesių mėnesius Kinija tikrina ir dezinfekuoja šaldytus produktus, į šalį atkeliaujančius iš kitų valstybių, taip norėdama užkirsti kelią galimam viruso sugrįžimui.
Bet ekspertai yra skeptiški ir nemano, kad tai galėtų būti potencialus infekcijos sukėlėjas.
Anot Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO), „tikimybė, kad žmonės užsikrėstų COVID-19 nuo maisto ar jo pakuotės, labai maža“. Tikinama, kad nėra įrodymų, kurie pagrįstų tokią teoriją.
Tačiau Kinijos ligų kontrolės ir prevencijos centro vyriausiasis epidemiologas Wu Zynyou su tokiais teiginiais nesutinka. Jis tikina, jog yra vis daugiau įrodymų, kad su šaldytomis žuvimis ar jūrų gėrybėmis į Kiniją koronavirusas gali būti atgabentas iš kitų šalių.
Kaltę verčia kitoms šalims
Iš pradžių ši teorija atsirado dėl didelio atsargumo, tai turėjo nebeleisti virusui sugrįžti į Kiniją. Kiek vėliau ji tapo patogi Kinijos vyriausybei siekiant atsikratyti atsakomybės ir norint suversti kaltę dėl viruso plitimo kitoms šalims.
„Visi prieinami įrodymai liudija, kad koronavirusas kilo ne Uhane, o galėjo būti atgabentas į Kiniją kartu su šaldytais produktais ir jų pakuotėmis“, – lapkritį rašė Kinijos komunistų partijai pavaldus laikraštis „People’s Daily“.
Ekspertų kinai neįsileidžia
Iki šiol buvo džiaugiamasi tik dėl to, kad Kinija nusprendė įsileisti PSO delegaciją, norinčią ištirti viruso atsiradimo kilmę.
Bet šalis kol kas neišdavė vizų delegacijos nariams dėl oficialių procedūrų, reglamentuojančių asmenų iš užsienio atvykimą į šalį pandemijos sąlygomis.
„Kad PSO ekspertai galėtų sėkmingai dirbti Kinijoje, jie turi atlikti formalumus pagal nustatytas procedūras“, – sakė Užsienio reikalų ministerijos (URM) atstovė Hua Chunying.
Anot diplomatės, Kinijos valdžia palaiko nuolatinius kontaktus su tarptautine organizacija, kad būtų išspręsti atitinkami klausimai.
Kinijos URM atstovė priminė, jog anksčiau PSO ekspertai ne kartą lankėsi Kinijoje, kad nustatytų pandemijos priežastis, ir Pekinas kiekvieną sykį teikė jiems aktyvią paramą.
PSO generalinis direktorius Tedrosas Adhanomas Ghebreyesus pareiškė, jog jį itin nuliūdino faktas, kad netikėtai tarptautinei ekspertų grupei nebuvo suteiktas leidimas atvykti į šalį.
„Du komandos nariai jau buvo išvykę, o kitų kelionė nutraukta paskutinę minutę“, – kalbėjo PSO vadovas.
Sunkiausi pacientai JAV negydomi
Tuo metu Jungtinėse Valstijose, remiantis Johnso Hopkinso universiteto duomenimis, užsikrėtimo koronavirusu atvejų skaičius pasiekė daugiau nei 21 mln., o mirė jau daugiau nei 356 tūkst. užsikrėtusiųjų.
Kalifornijoje esančio Los Andželo ligoninėse taip trūksta vietų, kad pacientus pradėta guldyti konferencijų kambariuose ir parduotuvėse. Tačiau net ir tokių vietų po truputį ima trūkti.
„Ligoninėse katastrofiška situacija, – sakė apskrities viršininkė Hilda Solis. – Mūsų sveikatos priežiūros darbuotojai yra fiziškai ir psichiškai išsekę, jie serga.“
Regiono greitosios pagalbos komandoms įsakyta į ligonines nebevežti tų pacientų, kurie turi mažai šansų likti gyvi.
„Šis įsakymas, kurį išleido apskrities greitosios medicinos tarnybos, iš tiesų labai svarbus pacientams, patyrusiems širdies smūgį ir nebegalintiems atsigauti“, – sakė dr. Jeffrey Smithas.
Bet net jei pacientui pasiseka ir jis vežamas į ligoninę, jam gali tekti lauke laukti valandų valandas, kol atsiras laisvų vietų.
„Greitosios pagalbos tarnybos dirba labai sudėtingomis sąlygomis ir siekia nukreipti automobilius į tas ligonines, kuriose dar yra vietų“, – sakė J.Smithas.
Tačiau tokių ligoninių vis mažiau, o situacija gali tapti dar blogesnė.
„Manau, kad ateinančios 4–6 savaitės bus kritinis laikotarpis mūsų sistemai“, – kalbėjo Los Andželo greitosios pagalbos tarnybos biuro vadovas dr. Marcas Ecksteinas.
Gydytojai jau dabar baiminasi, kad pikas dar nepasiektas, o jei toks bus, Los Andžele situacija primins tą, kokia pavasarį buvo Niujorke.
Parengta pagal CNN ir ELTA inf.
