„Mes matome, kad tie žmonės, kurie mirė, jų mirtis buvo greitai. Tačiau net ir po to nepraradome vilties rasti gyvų žmonių. Paieška dar nesibaigė. Pereinama į kitą jos etapą ir ieškosime visų dingusių asmenų“, – policijos vadovės Melbo Oystese žodžius citavo nacionalinis Norvegijos transliuotojas NRK.
Iki šiol nelaimės vietoje anksčiau rasti septynių žuvusių žmonių kūnai. Į dingusių asmenų sąrašą papuolė ir 49-erių lietuvė Rasa Lasinskienė, tačiau žinių apie rastą moters kūną nėra.
Iš viso be žinios dingusiais po purvo nuošliaužos buvo laikyta 10 žmonių. Gelbėtojams įvykio vietoje pavyko rasti 7 žmonių kūnus ir juos atpažinti.
Norvegijos laikraštis VG skelbia, kad dingusiais laikytų asmenų paieška yra baigiama, o nuo šiol gelbėtojai ieškos likusių trijų aukų kūnų.
Įvykio vietoje rado šunį, tačiau sulaukė dar vienos nuošliaužos
Pirmadienio vėlų vakarą vietoje, kur dirbo gelbėtojai, rastas šuo yra „geros būklės“, pranešė policijos atstovas Ivaras Myrboe.
Praėjus daugiau kaip šešioms dienoms po nuošliaužos Norvegijoje, antradienį čia vėl nuslinko žemių masės. Dėl to gelbėtojai antradienį buvo priversti laikinai nutraukti gyvųjų paiešką ir pasitraukti iš rizikos zonos.
Nė vienas gelbėtojas nuslinkus mažesnei nuošliaužai nenukentėjo, sakė operacijos vadovas Roy‘is Alkvistas. Tačiau tai esą primena, kokios rizikingos sąlygos yra nelaimės vietoje.
Dingo vedžiodama šunį
Naujienų portalas lrytas.lt primena, kad purvo nuošliaužos aukų sąraše atsidūrė ir 49 metų lietuvė Rasa Lasinskienė.
Namo ji negrįžo po to, kai prieš darbą išėjo pavedžioti šuns. Vaikščiodama su šunimi ji telefonu kalbėjosi su vyru, kai staiga nutrūko ryšys. Nėra aišku, ar rastas gyvas šuo priklausė R.Lasinskienei.
Moters artimieji Norvegijos spaudai tvirtino, kad nuo to momento į R.Lasinskienės telefoną nėra galimybės prisiskambinti, – jis išjungtas.
Anot socialiniame tinkle „Facebook“ pateikiamos informacijos, moteris dirbo oro kondicionavimo sistemų įrengimu užsiimančioje kompanijoje.
Įvykus tragedijai tūkstančiai norvegų nuo nelaimės nukentėjusiems žmonėms pradėjo aukoti maisto produktus, drabužius.
Norvegijoje dirbantys lietuviai taip pat dalijosi pagalbos R.Lasinskienės šeimai prašymais.
Žmonių ieškojo griuvėsiuose
Oro temperatūrai nukritus žemiau nulio, gelbėtojų komandos su šunimis ieškojo dingusiųjų griuvėsiuose, o virš nelaimės vietos skraidė sraigtasparniai ir bepilotės skraidyklės su termovizorinėmis kameromis.
Penkis tūkstančius žmonių turinčioje gyvenvietėje mažiausiai devynis pastatus su daugiau nei 30 butų nušlavusi nuošliauža laikoma daugiausiai aukų pareikalavusia šiuolaikinėje Norvegijos istorijoje. Mažiausiai tūkstantis žmonių buvo evakuota. Kai kurie pastatai liko pakibę prie 300 metrų pločio ir 700 metrų ilgio duburio krašto.
Tiksli nelaimės priežastis kol kas nežinoma, tačiau purvo nuošliauža susidarė vietoje, kur esama Norvegijoje ir Švedijoje pasitaikančio slankiojo molio, galinčio iš kietos medžiagos virsti pusiau skysta mase.
Pasak ekspertų, slankusis molis, didelis kritulių kiekis ir drėgnas žiemos oras galėjo prisidėti prie nuošliaužos susiformavimo.
2005 metais Norvegijos pareigūnai perspėjo nestatyti gyvenamųjų namų toje vietovėje, priskiriamoje žemės nuošliaužų „didelio pavojaus zonai“, tačiau vėliau statinių vis tiek joje atsirado.
