Įspėjimas pasirodė po pranešimų, kad Izraelis dislokuoja savo povandeninį laivą.
Užsienio reikalų ministerijos atstovas Saeedas Khatibzadeh pabrėžė, kad Iranas ginsis nuo bet kokių Amerikos karinių „nuotykių“ prieš valdžios Vašingtone perdavimą sausio 20 dieną.
Prieš savaitę JAV karinis jūrų laivynas paskelbė, kad Persijos įlankoje dislokuojamas povandeninis laivas, ir tai buvo dar vienas jėgos pademonstravimas Iranui. Vėliau Izraelio žiniasklaida pranešė, kad izraeliečių povandeninis laivas perplaukė Sueco kanalą ir plaukia į Persijos įlanką, bet oficialiai šie pranešimai nebuvo nei patvirtinti, nei paneigti.
„Visi žino, ką Persijos įlanka reiškia Iranui, – sakė S. Khatibzadeh. – Visi žino [Teherano] politiką dėl... nacionalinio saugumo... Visi labai gerai žino, kokia didelė rizika kils, jei bus peržengtos Irano raudonos linijos.“
Teheranas savo priešininką regione Izraelį kaltina keliomis operacijomis prieš Iraną, įskaitant branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh nužudymą praėjusį mėnesį.
Jungtinės Valstijos, savo ruožtu, kaltina Iraną dalyvavus praėjusios savaitės raketų atakoje netoli amerikiečių ambasados Bagdade, Teheranui rengiantis sausį minėti pirmąsias svarbaus iraniečių generolo Qasemo Soleimani nužudymo per JAV drono smūgį metines.
„Pasiuntėme žinias JAV vyriausybei ir savo draugams regione [perspėdami] dabartinį JAV režimą nesileisti į naują nuotykį paskutinėmis jo dienomis Baltuosiuose rūmuose“, – sakė S. Khatibzadeh.
Pasak jo, Iranas nesiekia didinti įtampos. Atstovas taip pat paragino „racionalius žmones Vašingtone“ laikytis tokios pačios linijos, kol D. Trumpą Baltuosiuose rūmuose pakeis išrinktasis prezidentas Joe Bidenas.
Dešimtmečius tarp Vašingtono ir Teherano tvyranti įtampa smarkiai išaugo 2018 metais, kai D. Trumpas vienašališkai išvedė Jungtines Valstijas iš tarptautinio susitarimo dėl Irano branduolinės programos.
Nesutaikomi priešininkai nuo 2019 metų birželio dukart buvo atsidūrę prie karo slenksčio. Ypač tai pasakytina apie laikotarpį po Q. Soleimani nužudymo.
