Teismas skyrė 12 metų laisvės atėmimo už nužudymą, o už neteisėtą ginklo laikymą – pusantrų metų, tačiau apjungus bausmes iš viso O. Sokolovui skirta 12 metų ir 6 mėnesiai griežto režimo pataisos kolonijoje, paskelbė teisėja Julija Maksimenko.
Kaltintojai reikalavo skirti kaltinamajam 15 metų laisvės atėmimo, o advokatai prašė aštuonerių metų įkalinimo bausmės.
Kaip lengvinamąsias aplinkybes teismas nurodė kaltinamojo gailėjimąsi, aktyvią pagalbą tyrimui, atsiprašymą aukos šeimai, teigiamas charakteristikas, kaltinamojo lėtinius susirgimus ir mažamečius vaikus, jo indėlį į istorijos mokslą, apdovanojimus.
Spalį O. Sokolovas teisme pripažino savo kaltę. Penktadienį skelbiant jam nuosprendį, teisme buvo aukos tėvai.
Remiantis tyrėjų surinkta medžiaga, pernai naktį iš lapkričio 7-osios į 8-ąją 63 metų O. Sokolovas per abipusio pavydo išprovokuotą buitinį konfliktą paėmė bute neteisėtai laikytą nupjautavamzdį šautuvą ir vieną kartą iš arti šovė į galvą 24 metų aspirantūros studentei Anastasijai Ješčenko, o tada pradėjo ją smaugti. Vėliau O. Sokolovas merginą pribaigė trimis šūviais į galvą.
Po paros O. Sokolovas nusprendė atsikratyti A. Ješčenko kūno, supjaustė jį dalimis ir išmetė į Moikos upę.
Anksčiau O. Sokolovas teismui sakė, kad įvykdyti nusikaltimą jį paskatino jo mokslinis oponentas „Ponasenkovas ir jo nusikalstama grupė“, dvejus metus jam darę „psichiką traumuojantį poveikį“. Ekspertai pripažino O. Sokolovą pakaltinamu.
Spalį teisme pasakodamas apie savo pomėgį dalyvauti renginiuose, kuriuose atkuriami kariniai istoriniai įvykiai, apie savo mokslinius darbus, darbo patirtį Sorbonos universitete ir gautą Prancūzijos Garbės legiono ordiną, O. Sokolovas sakė: „Noriu, kad žmonės žinotų, jog aš nesu beprotis, laikantis save Napoleonu, o esu žmogus, atidavęs savo gyvenimą karinių istorinių įvykių rekonstrukcijoms Rusijoje,... 110 mokslinių darbų, 17 monografijų autorius, žmogus, kurį apdovanojo Prancūzijos prezidentas.“
