Nuo sausio 20 dienos prezidentavimą pradedantis J. Bidenas leido suprasti, kad sugrįš prie vadinamojo Bendro išsamių veiksmų plano (JCPOA), kuriuo siekiama suvaržyti Irano branduolinę programą.
Susitarimas pakibo ant plauko 2018 metų gegužę, kai iš jo dramatiškai pasitraukė dabar jau kadenciją baigiantis JAV prezidentas Donaldas Trumpas. Jis taip pat sugrąžino alinančias ekonomines sankcijas Teheranui.
„Ministrai pripažino JAV sugrįžimo prie JCPOA perspektyvą ir pabrėžė esantys pasirengę tai išspręsti teigiamai bendromis pastangomis“, – sakoma Irano, Kinijos, Rusijos, Vokietijos, Prancūzijos ir Jungtinės Karalystės ministrų pareiškime, paskelbtame po pirmadienį nuotoliniu būdu vykusio jų susitikimo.
Reaguodamas į JAV sankcijas Iranas palaipsniui atsisakė daugelio svarbių savo įsipareigojimų pagal JCPOA. Neseniai šali paskelbė planuojanti įdiegti pažangias urano sodrinimo centrifugas savo pagrindiniame Natanzo branduoliniame komplekse.
Prancūzija, Vokietija ir JK, vadinamos E3 grupe, pasmerkė šiuos planus ir pareiškė, kad jie kelia „didžiulį susirūpinimą“.
Vokietijos užsienio reikalų ministras Heiko Maasas pareiškė, kad JAV administracijos pasikeitimas yra paskutinė galimybė pažangai pasiekti, kurios „nereikėtų praleisti“.
„Daugiau negali būti tokio pobūdžio taktinių manevrų, kokius pastaruoju metu per dažnai matėme“, – perspėjo H. Maasas. Jis pridūrė, kad tokie veiksmai „tik dar labiau pakenks susitarimui“.
Britanijos diplomatijos vadovas Dominicas Raabas sakė susitikime „aiškiai pareiškęs, kad Iranas neturi imtis savo branduolinės programos plėtojimo, apie kurį pranešė“.
„Tai padarius iškiltų grėsmė pažangos galimybėms, kurių tikimės 2021 metais“, – tviteryje parašė D. Raabas.
Praėjusį mėnesį įvykdytas Irano svarbiausio branduolinės programos mokslininko Mohseno Fakhrizadeh nužudymas dar labiau padidino įtampą regione. Iranas dėl jo kaltina Izraelį.
Po mokslininko nužudymo Irano parlamentas priėmė įstatymo projektą, raginantį padidinti urano sodrinimo lygį ir sustabdyti Tarptautinės atominės energijos agentūros (TATENA) inspekcijas šalies branduoliniuose objektuose.
Irano užsienio reikalų ministerija pareiškė nepritarianti šiam įstatymo projektui, o prezidentas Hassanas Rouhani pareiškė, kad jo nepasirašys.
Jeigu Iranas sustabdytų TATENA inspekcijas, tai veikiausiai suduotų lemiamą smūgį branduoliniam susitarimui, ir liktų mažai vilties jį išsaugoti.
Pirmadienį po ministrų susitikimo paskelbtame pareiškime „pabrėžiama tolesnio geranoriško bendradarbiavimo su TATENA svarba“.
