Tvyrant itin didelei įtampai su Vakarais, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienį rengia savo didžiąją metinę spaudos konferenciją. Kelias valandas truksianti konferencija, kurioje klausimus prezidentui pateiks ir užsienio, ir nacionalinės žiniasklaidos atstovai, dėl koronaviruso pandemijos pirmą kartą vyksta vaizdo ryšiu.

V. Putinas į klausimus atsakinės iš savo užmiesčio rezidencijos Novo Ogoriove. Įdomus ir diskusijos formatas: žurnalistai laiko lenteles su temomis, apie kurias nori paklausti. Klausimai užduodami tiesiogiai iš skirtingų Rusijos miestų.

68 metų prezidentas dėl pandemijos tik labai retai dalyvauja susitikimuose už savo rezidencijos ribų. Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas neseniai atsakydamas į klausimus apie prezidento būklę pabrėžė, kad jis yra sveikas.

Spaudos konferencijoje V. Putinas veikiausiai sulauks klausimų ir apie epidemiologinę situaciją Rusijoje. Šalyje jau vyksta masinis gyventojų skiepijimas nuo koronaviruso rusų mokslininkų kurta vakcina „Sputnik V“.

Klausimai per tokią metinę spaudos konferenciją tradiciškai sukasi apie vidaus politiką, ekonomiką ir užsienio politiką. Dar prieš pandemiją Rusija buvo gilioje ekonominėje krizėje. Situaciją dar labiau paaštrino didelis nedarbas ir rusų nepasitenkinimas maisto produktų kainomis. Kritikai kaltina V. Putiną neturint problemų sprendimo būdų.

V. Putinas: „Jei būtume labai norėję, būtume baigę darbą“

Žurnalistui uždavus drąsų klausimą dėl kaltinimų ir tyrimų iš vakarų valstybių dėl Aleksejaus Navalno ir prezidento žento, V.Putinas teigė, jog buvo pasibaisėjęs tyrimais ir negalėjo net jų skaityti. Rusijos vadovas tokius tyrimus pavadino melagingais ir išskyrė faktą, jog tyrimų šaltiniai – „anoniminiai programišiai“, kas jam priminė 2016 metų JAV rinkimų skandalą.

Samprotaudamas apie A.Navalną, V.Putinas jį vadino „Berlyno klinikos pacientu“, kuris turi artimus santykius su JAV žvalgyba. Taip pat prezidentas patikino, jog iškart leido A.Navalną išgabenti iš šalies.

Putinas teigia, kad jei Rusijos valstybė būtų norėjusi nužudyti Kremliaus priešą Aleksejų Navalną, ji būtų „baigusi darbą“ – jis nebūtų išgyvenęs po apnuodijimo.

V.Putinas taip pat vylėsi, kad politiniai veikėjai nesieks savo asmeninių ambicijų, o dirbs dėl šalies gerovės.

Vėliau BBC žurnalisto vėl paklaustas apie apnuodijimą, V. Putinas pasikartojo, kad bus galima apie tai kalbėti, kai jam bus pateikti oficialūs ir patikimi duomenys, kurių šiuo metu jam neteko matyti.

Koronavirusas ir pandemijos padariniai

Prezidentas į žurnalistų klausimus atsako nuotoliniu būdu, vengdamas tiesioginio kontakto dėl koronaviruso grėsmės. Primename, jog V.Putinas dar nėra pasiskiepijęs rusiška „Sputnik“ vakcina, nors ši jau Rusijoje jau naudojama masiškai.

Tiesa, konferencijos metu V.Putinas nevengė pasigirti Rusijos sėkme sukuriant vakciną greičiausiai iš visų pasaulio valstybių. V.Putinas didžiavosi: „Nė viena pasaulio sveikatos apsaugos sistema nebuvo pasirengusi pandemijai. Tačiau mūsų sveikatos apsauga buvo geresnė nei daugelio kitų.“

Kalbai pasisukus apie ekonomiką, kuri paskutiniu metu kentėjo dėl sankcijų ir pandemijos, V.Putinas tikino 70% Rusijos federalinio biudžeto dabar gaunama iš kitų šaltinių nei nafta ir dujos. „Jei kas nors nori mus pristatyti kaip degalinę, tai nebeturi realaus pagrindo.“

Įdomus įvykis atsitiko Rusijos žurnalistei kalbėjus be kaukės į mikrofoną. Diskusijos organizatoriai mikrofono galvutę įdėjo į maišelį ir atidavei žurnalistei kaip suvenyrą. Tiesa, vėliau klausinėtojai toliau šnekėjo be kaukių.

 

Diskusija grįžo prie ekonomikos nuosmukio temos. Žurnalistas priminė apie didėjančias Rusijos bėdas: skurdą, nedarbą, rublio valiutos kritimą. Čia V.Putinas pripažino, jog situacija „komplikuota.“ Tačiau priminė, kad Rusija yra buvus ir blogesnėse situacijose bei ir tikino, jog valdžia daro viską, kad sumažintų skurdą šalyje bei išjudintų ekonomiką.

Dalį kaltės dėl ekonominių sunkumų V.Putinas skyrė pasaulio rinkai. Nors praėjusiais metais Rusija fiksavo rekordinį derlių, cukraus, makaronų ir kitų maisto prekių kainos kilo dėl to, jog kainos didėjo kitose užsienio valstybėse. 

V. Putino požiūris į Kiniją ir JAV

Kalbėdamas apie didžiąsias pasaulio jėgas – Kiniją ir JAV – ir jų įtakas rinkimų rezultatams, V.Putinas svarstė, kad mėginimų įsikišti į šalies rinkimus tikrai bus, tačiau teigė esąs įsitikinęs, jog Rusija tam pasiruošus.

„Žinoma, bus bandoma kištis, tai daroma visą laiką – ir ne tik į mūsų rinkimus, bet praktiškai visame pasaulyje. Tai globali politika – kaip bazės visame pasaulyje, taip ir kišimasis visame pasaulyje. Mes tai žinome, tam ruošiamės“, – kalbėjo V. Putinas spaudos konferencijoje.

„Tačiau galėsime veiksmingai tam priešintis tik tuo atveju, jei dauguma mūsų piliečių supras, kad: pirma, tai yra kišimasis, antra – turime su tuo kovoti, tai neleistina ir mes patys turime spręsti savo likimą“, – sakė jis.

Pasak V. Putino, labai svarbus visuomenės vidinis nusiteikimas.

„Tinklaraštininkų nusiteikimas, žiniasklaidos priemonių nusiteikimas dėl mūsų pačių gynybos yra nepaprastai svarbus dalykas ginant savo suverenitetą“, – pabrėžė jis.

Tuo pat metu V. Putinas sakė, kad Rusija pasirengusi bendradarbiauti su partneriais ir įsileisti į rinkimus tarptautinius stebėtojus.

„Svarbiausia, kad patys mūsų piliečiai būtų tikri, jog rinkimai vyksta atvirai, skaidriai, ir jų rezultatai verti pagarbos“, – kalbėjo jis.

Kalbėdamas apie JAV kaltinimus Kinijai dėl viruso sukūrimo, V. Putinas tvirtino neturintys įrodymo, jog virusas buvo sukurtas laboratorijoje ir paleistas specialiai bei kvietė nekaltinti vieni kitų.

Ukraina

Diskusijos tema pakrypo apie Ukrainą. V.Putinas džiaugiasi paliaubomis karo fronte, tačiau kritikavo Volodymyrą Zelenskį, kurį, pasak prezidento, Ukraina išrinko į valdžią tam, kad išspręstų karinį konfliktą, ko jam padaryti nepavyko.

Taip pat V.Putinas kaltino Ukrainą nesilaikant Minsko nutarimų ir tvirtino, jog šalių ateities santykiai yra Ukrainos rankose.

Paklausus kodėl Rusijos konstitucija buvo pakeista būtent dabar, V.Putinas samprotavo, jog ankstesnioji konstitucija buvo priimta ekstremaliomis sąlygomis: su tankais gatvėse, protestais, gaisrais miestuose ir chaosu. Dabar situacijai nurimus, prezidento teigimu, galima atnaujinti konstituciją ją patvirtinus Rusijoms žmonėms.

V. Putinas paaiškino, kad jaučiasi asmeniškai atsakingas už gerą Rusijos žmonių savijautą. To vedimas jis savo laiku ir įsikišo į situaciją Kryme.

„Nord Stream-2“

V.Putinas teigė, kad iš Rusijos į Vokietiją jūra tiesiamas dujotekis „Nord Stream-2“ akivaizdžiai naudingas projektas Vokietijai ir visai Vakarų Europai. Prezidentas aiškino, kad JAV gamtinės dujos negali konkuruoti su Rusijos.

V.Putinas pabrėžė, kad tai „grynai ekonominis projektas“ ir nurodė, kad dujotekis jau beveik baigtas. Taip pat vylėsi, kad naujoji JAV administracija „gerbs“ Vokietiją ir dalyvaus sąžiningoje konkurencijoje.

Apie protestus Chabarovske ir S. Furgalą

Prezidento paklausus apie protestus Chabarovsko krašte ir didelį areštuoto buvusio gubernatoriaus Sergejaus Furgalo palaikymą regione, V.Putinas tikino, kad asmeniškai niekada neturėjo problemų su S.Furgalu ir gyrė jo darbą.

„Tačiau jam pareikšti kaltinimai yra labai rimti“, – sakė V.Putinas. Buvęs gubernatorius kaltinamas buvęs organizuoto nusikalstamumo grupuotės nariu ir žmogžudysčių organizavimu dėl komercinių priežasčių.

 V.Putinas sakė suprantantis, kad žmonės suirzę dėl to, kad S.Furgalas buvo areštuotas, bet nemato kaip šią problemą galėtų išspręsti ir tikino, kad nesikiš į teismų procesus.

„Tai nėra politinis persekiojimas, o baudžiamasis dalykas“, – sakė Rusijos prezidentas.

V. Putino požiūris į kultūrų ir religijų įvairovę

V. Putinas teigė, kad Rusijoje niekada nebuvo religinės neapykantos, šalis turi ilgą religinės įvairovės ir tolerancijos istoriją. Pasak jo, per Antrąjį pasaulinį karą daug žmonių nukentėjo, bet reikia nepamiršti, kad dalis jų išskėstomis rankomis pasitiko nacius. 

Jo nuomine, netgi persekiojimai Sovietų sąjungoje nebuvo nukreipti į tam tikrą vieną religinę grupę. Tuo Rusija skiriasi nuo Europos, kurioje multikultūralizmo projektas žlugo ir tie, kurie jo siekė, turi tai pripažinti.

Vėliau V.Putinas pasidžiaugė, kad Rusijos santykiai su arabų šalimis yra geri.

Kalnų Karabacho klausimas

Paklaustas, ar tikisi ilgalaikės taikos Kalnų Karabacho regione ir koks yra Rusijos siųstų taikdarių vaidomuo, prezidentas atsakė, kad Rusija visada dirbo ta kryptimi, kad būtų pasiektas susitarimas.

Jo nuomone, Armėnija turi turėti galimybę išlaikyti ryšį su Kalnų Karabachu. V.Putinas pabrėžė, kad Turkija gynė Azerbaidžano teisę į teritorijas, kurios yra integrali dalis, o Armėnija nepripažino, kad pagal tarptautinę teisę ši teritorija yra Azerbaidžano dalis.

Susitarimas pirmiausiai buvo skirtas sustabdti kraujo praliejimą, svarbiausia, dabar žmonės nebežūsta. Tebėra neišpręstų klausimų, susitarimas gali būti platforma tai daryti. Rusija žada tarpininkauti ir tikisi, kad kitos šalys ir organizacijos pradėtų siųsti humanitarinę pagalbą, nes kol kas, V.Putino teigimu, tai daro tik Rusija.

Santykiai su NATO ir Vakarais

V.Putino nuomone, jei šiandien galima kalbėti apie naująjį Šaltąjį karą, dėl to reikėtų kaltinti NATO, kuri teigė, kad nesiplės į Rytus, tačiau žodinio pažado nebuvo laikomasi ir NATO pajėgos skverbėsi šia kryptimi. Rusija tegalėjo susikurti gynybos mechanizmus.

Kita priežastis, kodėl žlunga nuo branduolinio ginklavimosi stabdę saugikliai – JAV pasitraukimas iš „Atviro dangaus sutarties“. Pasak V.Putino, Rusija negali leisti JAV lėktuvams skraidyti virš savo teritorijos.

Rusijos vadovas retoriškai paklausė, kas bus, kai baigs galioti „Naujojo Starto“ sutartis? Rusija skatina JAV pratęsti sutartį bent metams. Jis pabrėžė, kad Rusija turi tik kelias karines bazes ir jos skirtos apsaugai nuo terorizmo. Tuo tarpu JAV, Jungtinė Karalystė, Prancūzija turi daug daugiau bazių visame pasaulyje, taigi, ne Rusija yra agresorius.

V.Putinas patvirtino, kad Rusija turi viršgarsinės ginkluotės. Jos reikėjo tam, kad Rusija neatsiliktų nesibaigiančiose „ginklavimo lenktynėse“. Šie ginklai, jo nuomone, gali pakeisti galios balanso situaciją. JAV kol kas neturi viršgarsinės ginkluotės, tačiau kažkada turės, ir tada reikės spręsti šį klausimą.

V.Putinas tvirtino, kad Rusija siekia diplomatinių sprendimų ir pacitavo animacinio filmuko herojų: „Visi gyvenkime draugiškai“.

V. Putinas: rusų programišiai nesikišo į JAV rinkimus

Rusų programišiai nesikišo į JAV vidaus reikalus ir rinkimuose nepadėjo kadenciją baigiančiam JAV prezidentui Donaldui Trumpui, kasmetinėje spaudos konferencijoje pareiškė V.Putinas.

Žurnalisto paklaustas, kodėl „rusų programišiai šį kartą nepadėjo išrinkti D. Trumpo“, V. Putinas teigė, esą tai yra provokacija.

„Kodėl rusų programišiai šį kartą nepadėjo išrinkti D. Trumpo? Manau, kad tai – ne klausimas, o provokacija. Rusų programišiai nepadėjo rinkimuose dabartiniam JAV prezidentui ir nesikišo į šios didžios valstybės vidaus reikalus“, – sakė V. Putinas.

Anot V. Putino, įtarimai Rusijai kišimusi į JAV rinkimus yra melagingi: „Visa tai – išsigalvojimai, visa tai – dingstis gadinti santykius tarp Rusijos ir Jungtinių Valstijų, dingstis nepripažinti dabartinio JAV prezidento legitimumo“.

V. Putinas tikisi vadovaujant J. Bidenui išspręsti JAV ir Rusijos nesutarimus

V.Putinas išreiškė viltį, kad būsimo JAV prezidento Joe Bideno administracija bendradarbiaus su Rusija, siekiant išspręsti nesutarimus tarp abiejų šalių.

Per metinę spaudos konferenciją V. Putinas sakė, kad abiejų šalių santykiai tapo „įkaitais“ JAV vidaus politikoje ir pridūrė besitikįs, jog kai kurios dabartinės problemos „bus išspręstos vadovaujant naujai administracijai“: „Manome, kad išrinktasis JAV prezidentas viską sutvarkys, nes jis turi tiek vidaus, tiek užsienio politikos patirties“.

V. Putinas tapo vienu paskutinių galingųjų pasaulio valstybių lyderių, pasveikinusių J. Bideną su pergale lapkričio 3-ąją vykusiuose JAV prezidento rinkimuose. Anksčiau šią savaitę Kremliaus šeimininkas pareiškė esąs pasiruošęs „bendradarbiauti“.

Manoma, kad J. Bidenas laikysis griežtesnės pozicijos Maskvos atžvilgiu nei kadenciją baigiantis D. Trumpas. Prieš rinkimus J. Bidenas teigė, kad D. Trumpas „palaiko labai daug autokratų visame pasaulyje, pradedant nuo Vladimiro Putino“.

Rusijos lyderis pareiškė manąs, kad D. Trumpas tikriausiai nepaliks JAV politinio gyvenimo pasibaigus jo kadencijai, nes dabartinis prezidentas turi „didelę [šalininkų] bazę“.

V. Putinas yra jau keturis kartus laimėjęs prezidento rinkimus, o neseniai Rusijoje įsigaliojusios konstitucijos pataisos leidžia jam dirbti prezidento poste iki 2036 metų.

J. Bidenas bus jau ketvirtas JAV prezidentas nuo V. Putino atėjimo į valdžią Rusijoje 2000 metais.

Čečėnija ir sankcijų nesusilaukę draugai

Žurnalistei iš Čečėnijos paklausus, kodėl šio regiono vadovas Ramzanas Kadyrovas susilaukė sankcijų iš Vakarų, V.Putinas atsakė, kad nieko naujo: Vakarai visada puolė Rusiją.

Kaip iliustraciją jis papasakojo istoriją apie savo draugus, kurie net yra nustebę, kad dar nesusilaukė sankcijų. Prezidentas nuramino žurnalistę, kad nėra ko jaudintis, Rusija yra valstybė, kuriai nieko netrūksta, o R. Kadyrovą jis pažįsta asmeniškai ir džiaugiasi jo darbu.

Konferencijos pabaigoje žurnalistas iš Islandijos paprašė V.Putino išduoti laimės paslaptį. Šis ja pasidalino: tai – meilė.