Adolfas Hitleris Uunona surinko 85 proc. rinkėjų balsų buvusioje Vokietijos kolonijoje, kur daugybė gatvių, vietovių ir žmonių vis dar tebeturi vokiškus vardus.
Tiesa, pergalę politikui atnešė ne garsus vardas, bet buvimas šalies populiariausioje „SWAPO“ partijoje, kuri šalį valdo nuo pat nepriklausomybes pradžios 1990 metais.
Naujasis regiono tarybos narys teigė neturintis nieko bendro su nacių ideologija.
„Mano tėvas davė man šio vyro vardą. Jis tikriausiai nesuprato, už ką kovojo Adolfas Hitleris, – sakė nacių partijos vado bendravardis. – Kai buvau vaikas maniau, kad tai visiškai normalus vardas. Tik paauglystėje supratau, kad šis žmogus norėjo užvaldyti visą pasaulį.“
Politikas pasakojo, kad žmona į jį kreipiasi Adolfo vardu bei tikino, kad dažniausiai prisistato Adolfu Uunona’u, tačiau dabar jau per vėlu oficialiai pasikeisti vardą.
„Faktas, jog aš turiu šį vardą nereiškia, kad aš noriu užkariauti Ošaną, – kalbėdamas apie šalies regioną, kuriame laimėjo rinkimus, teigė A.H.Uunona. – Tai nereiškia, jog aš trokštu dominuoti pasaulyje.“
A.H.Uunona laimėjo 1116 balsus rinkimuose, kai jo oponentas surinko 213, taip užsitikrindamas vietą regiono taryboje.
SWAPO partija laimėjo 57 proc. visų šalies balsų. Nors iš pažiūros pergalė ryški, tačiau verta paminėti jog 2015 metų rinkimuose politiko partija surinko net 83 proc. rinkėjų balsų.
Kažkada žinoma kai Vokietijos Pietvakarių Afrika, Namibija buvo vokiečių kolonija nuo 1884 m. iki Versalio sutarties po pralaimėjimo Pirmajame pasauliniame kare.
Vėliau Adolfas Hitleris naudojosi šia sutartimi kaip propagandiniu ginklu, sutartį vadindamas vokiečių žeminimu ir taip užsitarnavęs palaikymą savo partijai tarpukariu.
Nors Vokietija praleido 75 metus bandydama išpirkti A.Hitlerio nusikaltimus per Antrąjį pasaulinį karą, apie žiaurumus Namiboje dažnai kalbama negarsiai. Tiesa, pastaraisiais metais spaudimas atlyginti žalą auga.
Vokiečių kariai išžudė apie 65 tūkst. Herero ir 10 tūkst. Nama genčių narių per kruviną vietinių gyventojų bandymą pasipriešinti okupantams vykusį dar prieš Pirmąjį pasaulinį karą.
Masinės žudynės kilo po to, kai vokiečiai privertė vietinius gyventojus palikti savo žemę ir vergauti alinančiuose darbuose. Įniršę Herero gentainiai tada nužudė 123 vokiečių naujakurius.
Vokiečiai į žudynes atsakė žudynėmis, tūkstančiai genties narių buvo išstumti į dykumą ir mirė nuo bado bei troškulio, kitų laukė žiaurių darbo stovyklų dalia.
Praėjusiais metais Vokietijos vyriausybės ministras viešėdamas šioje Afrikos šalyje žudynes apibūdino kaip genocidą.
Vokietijos vyriausybė teigė, kad turi „ypatingą atsakomybę“ Namibijos atžvilgiu „dėl abiejų šalių bendros kolonijinės praeities.“
Tačiau rugpjūtį Namibija atmetė Vokietijos pasiūlytą 9 milijonų svarų (beveik 10 milijonų eurų) kompensaciją už kolonijines žudynes, nurodydama, kad ją reikia „peržvelgti“ iš naujo.
Maža vokiškai šnekanti bendruomenė iki šiol gyvena šalyje bei maždaug 120 tūkst. vokiečių apsilanko Namibijoje kiekvienais metais.
Tačiau Namibijos vokiečių bendruomenė dažnai yra siejama su neonacių judėjimu. 1989 m. čia buvo švenčiamas 100–asis A.Hitlerio gimtadienis.
Vėliau, praėjus trejiems metams, vokiškai kalbančių žmonių grupė išleido skelbimą, skirtą paminėti Hitlerio pavaduotojo Rudolfo Hesso mirtį ir pagerbti „paskutinį geresnės Vokietijos atstovą.“
2005 m. vietinis vokiečių laikraštis išspausdino skelbimą, kuriame išreiškė „džiaugsmą ir pasitenkinimą“ dėl Holokaustą išgyvenusio Simono Wiesenthalio mirties.
Vokietijos ambasadorius Namibijoje pareikalavo laikraščio atsiprašyti, ką vėliau jie ir padarė.
Parengta pagal „Daily Mail“ inf.
