„E. Macronas Prancūzijai yra bėda. Su E. Macronu Prancūzija išgyvena labai labai pavojingą laikotarpį. Tikiuosi, kad Prancūzija kuo greičiau atsikratys E. Macrono“, – R. T. Erdoganas sakė po penktadienio pamaldų Stambule, paleisdamas dar vieną salvę Prancūzijos ir Turkijos vadovų žodžių kare.
Turkija ir Prancūzija yra įsivėlusios į ginčus virtine klausimų – nuo įtampos rytinėje Viduržemio jūros dalyje iki ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
O pastaraisiais mėnesiais įtampa paaštrėjo iki naujo lygio, Prancūzijai stojus į kovą su islamistų ekstremizmu po kelių išpuolių šalyje. R. T. Erdoganas ne kartą siūlė E. Macronui „pasitikrinti psichiką“ ir ragino turkus boikotuoti prancūziškas prekes.
Penktadienį R. T. Erdoganas sakė, kad prancūzai turėtų atsikratyti E. Macrono, nes „kitaip jie negalės atsikratyti geltonų liemenių“ – 2018 metais Prancūzijoje prasidėjusio protesto judėjimo.
„Geltonosios liemenės vėliau gali virsti raudonosiomis liemenėmis“, – nedetalizuodamas pareiškė R. T. Erdoganas.
Ankara ir Paryžius taip pat nesutaria dėl Kalnų Karabacho – Azerbaidžano regiono, atsiskyrusio nuo Baku per 10-ojo dešimtmečio pradžioje vykusį karą, per kurį žuvo maždaug 30 tūkst. žmonių, o dešimtys tūkstančių azerbaidžaniečių buvo priversti palikti savo namus.
Kautynės tame anklave atsinaujino rugsėjį ir tęsėsi iki lapkričio pradžios, kai tarpininkaujant Rusijai buvo sudarytas paliaubų susitarimas.
Turkija tvirtai remia Azerbaidžaną.
Prancūzija kartu su Rusija ir Jungtinėmis Valstijomis pirmininkauja Minsko grupei, kuri ne vieną dešimtmetį per derybas ieškojo konflikto sprendinio, bet taip ir nesugebėjo pasiekti ilgalaikio susitarimo.
„Atiduoti armėnams Marselį“
Praėjusį mėnesį Prancūzijos Senatas priėmė teisiškai neįpareigojančią rezoliuciją, raginančią Paryžių pripažinti Kalnų Karabachą nepriklausoma valstybe.
Reaguodamas į tokį žingsnį R. T. Erdoganas pareiškė, jog Prancūzija prarado savo „kaip tarpininkės vaidmenį“ ginče dėl Karabacho.
„Kodėl? Esate tarpininkai, bet, kita vertus, savo parlamente priėmėte rezoliuciją... dėl regiono, kuriame turite tarpininkauti“, – pabrėžė turkų lyderis.
R. T. Erdoganas taip pat antrino Azerbaidžano prezidentui Ilhamui Aliyevui, pareiškusiam, jog Prancūzija turėtų užleisti Armėnijai savo pietinį Marselio miestą, jei ji taip nori įkurti atskirą valstybę.
„Duodu tą patį patarimą: jeigu jie taip to nori, tai turėtų atiduoti armėnams Marselį, – sakė Turkijos prezidentas. – Viskas labai paprasta.“
Rugsėjį E. Macrono komentarai dėl Viduržemio jūros rytinėje dalyje verdančio ginčo, Turkijai susikivirčijus su Graikija ir likusia Europos Sąjunga, sukėlė Ankaros rūstybę.
„Turkijos žmonės, kurie yra didi tauta, nusipelno kažko kito“, – komentuodamas R. T. Erdogano požiūrį į krizę tada sakė E. Macronas.
Prancūzija palaiko graikų pretenzijas dėl ginčijamų išteklių turtingų akvatorijų, o Atėnai siekia ES sankcijų, kad nubaustų Ankarą.
Gruodžio 10 dieną viršūnių susitikime ES narės nuspręs, ar pradėti sankcijų prieš Turkiją procesą, nors daugelis valstybių nėra dėl to įsitikinusios.
„Turkija priešiškai žiūri į savo NATO sąjungininkes“, – spalį „Al Jazeera“ sakė E. Macronas, pasmerkęs Turkijos elgesį Sirijoje, Libijoje ir Viduržemio jūroje.
Jis teigė, kad Prancūzija norėtų, jog viskas „nurimtų“, tačiau, kad tai įvyktų, būtina, kad „Turkijos prezidentas gerbtų Prancūziją, gerbtų Europos Sąjungą, gerbtų jos vertybes, nemeluotų ir neįžeidinėtų“.
