Visą šalį sukrėtusi istorija nutiko nuošalioje vietovėje Vokietijos pasienyje prieš 18 metų, tačiau policija apie nusikaltimą sužinojo vos prieš 4 metus.
Prokuratūra kol kas sukauptų kaltinimų neatskleidžia, tačiau žiniasklaida plačiai nupasakojo kraupios nakties eigą.
Penki giminystės bei kaimynystės saitais susieti bičiuliai vieną šeštadienį gėrė alų 100 kilometrų nuo Ščecino nutolusio Lasko kaimelio bare „U Juzka“.
Tuo metu vyriškiams buvo 23, 26, 32, 41 ir 49 metai.
Po kiek laiko į barą atėjo 40 metų vyras, su kuriuo vienas iš penkių bičiulių, Robertas M., nuo seno nesutarė.
Robertas M. atvykėlį pakvietė išeiti į kiemą pasikalbėti ir sumušė, o po to įmetė į mašinos bagažinę ir nusivežė prie Oseko ežero.
Čia vyriškiai susikūrė laužą ir toliau puotavo, mušė atsivežtą auką. Neaišku, jai dar esant gyvai ar jau mirus vyriausias mušeika Zbigniewas B. peiliu aukai perrėžė gerklę, po to nupjovė galvą.
Robertas M. tada įsakė visiems apie žmogžudystę tylėti ir pasiūlė kaip priesaikos ženklą suvalgyti iškeptos žmogienos. Nusikaltimo bendrininkai taip ir padarė, o lavono liekanas valtimi nuplukdė į ežero gilumą ir išmetė.
Pranešama, kad dalį mėsos vienas nusikaltimo dalyvių nunešė į kaimą ir apdalijo kaimynus, teigdamas, jog tai stirniena. Išsikepę mėsą kaimynai stebėjosi, jog ji saldoko skonio, bet niekam net į galvą neatėjo mintis, kad tai galėtų būti žmogiena.
Šis nusikaltimas greičiausiai būtų likęs neatskleistas, jeigu ne susirgusio Zbigniewo B. išpažintis prieš mirtį.
Spėjama, kad vyras išsipasakojo bičiuliui ar giminaičiui, o šis pasakojimą užrašė ir persiuntė anoniminiu laišku Gožuvo policijai.
Nors pranešimas priminė pigaus siaubo filmo turinį, policininkai nusprendė skundą patikrinti, juolab kad jame buvo išvardyti kiti tariamo nusikaltimo dalyviai.
Policininkai paprašė prokuroro leisti pasiklausyti laiške paminėtų asmenų telefono pokalbių ir paviešino žiniasklaidoje nedidelį pranešimą, kad ėmė tirti kanibalizmo atvejį prie Oseko ežero.
Buvo tikimasi, kad pranešimas sukels nusikaltėliams paniką, jie ims vienas kitam skambinti ir apie tai kalbėti.
Visi įtariamieji laikėsi pažado laikyti liežuvį už dantų, bet policininkams vis dėlto pavyko įrašyti įtariamojo Rafalo O. pokalbį su draugu, kuriame vyras tvirtino, kad gali būti areštuotas dėl kanibalizmo. Tardomas Rafalas O. policininkams viską prisipažino ir visi įtariamieji buvo suimti.
Po metų vyrai buvo paleisti, nes sutartinai viską neigė, o policijai nepavyko rasti į gilų ir dumbliną ežerą įmesto lavono.
Narai ežere rado lavoną be galvos, bet tai buvo kito vyriškio lavonas, dėl kurio teko pradėti kitą tyrimą.
Kanibalų užmušto vyro niekas nepasigedo, neieškojo, tad iki šiol taip ir nežinoma jo tapatybė.
Policija neatsistebi ir tuo, kad savo užmuštą auką valgė asmenys, kurių nė vienas anksčiau nebuvo teistas. Visi mėgo išgerti, tačiau tokia silpnybė buvo būdinga daugumai to kaimo vyrų.
Nusikaltimo sumanytojas buvo 26 metų suvirintojas, religingas keturių vaikų tėvas, gerbiamas visų kaimynų. Jam tą lemtingą šeštadienį pjaustant ir kepant ant laužo žmogieną talkino draugas, kaimynas, žmonos brolis ir pastarojo pusbrolis.
Kadangi aukai galvą nupjovęs Zbigniewas B. mirė, kiti įvykio dalyviai greičiausiai bus teisiami ne už nužudymą, bet už lavono išniekinimą jį valgant ir nepranešimą apie įvykdytą nusikaltimą. Už tai gresia 15 metų laisvės atėmimo bausmė.
