Pagal sutartį, kurios Kinija nėra pasirašiusi, abi signatarės turėjo teisę rengti skrydžius virš viena kitos šalies teritorijos ir iš oro apžiūrėti karinius objektus.
Taigi, šiuo metu buvusios Šaltojo karo varžovės laikosi tik vieno tebegaliojančio ginklų kontrolės pakto – Strateginės ginkluotės mažinimo (START) sutarties, kuria ribojamas abiejų šalių branduolinis arsenalas.
Ta sutartis baigs galioti vasario mėnesį, o prezidento Donaldo Trumpo administracija pareiškė nesanti suinteresuota jos pratęsti, nebent prisijungtų ir Kinija. Pekinas tokią sąlygą atmeta.
„Šis JAV žingsnis pakerta atitinkamų šalių abipusį pasitikėjimą ir skaidrumą karinėje srityje, nepadeda palaikyti saugumo ir stabilumo atitinkamuose regionuose, taip pat turės neigiamos įtakos tarptautiniam ginklų kontrolės ir nusiginklavimo procesui“, – pirmadienį pareiškė kinų Užsienio reikalų ministerijos atstovas Zhao Lijianas.
Kritikai skundžiasi, kad Pekinas ragina galingąsias šalis sudaryti ginklų kontrolės susitarimus, nors pats atsisako dalyvauti tokiose iniciatyvose, įskaitant Vidutinio nuotolio branduolinių pajėgų (INF) sutartį, baigusią galioti pernai.
Pasak kritikų, Kinija pasinaudojo Rusijos ir JAV tarpusavio nustatytais apribojimais, kad padidintų savo saugumą ir nevaržomai vystytų tokius ginklus kaip vidutinio nuotolio balistinės raketos, taip pat kad būtų geriau pasiruošusi potencialiam konfliktui dėl Taivano, Indijos sienos, Pietų Kinijos jūros ar kitų Azijos „karštųjų taškų“.
INF sutartis „veikė kaip saugumo garantija Kinijai: Pekinas sėkmingai pasinaudojo sutartimi Rusijai ir Jungtinėms Valstijoms nustatytais abipusiais apribojimais, kad sumažintų karinę grėsmę sau“, komentare Carnegie centrui Maskvoje parašė rusų analitikas Andrejus Baklickis.
