Susirinkę Europos valstybių ministrai kalbėjosi apie ateinančių 7 metų Bendrijos biudžetą ir 750 mlrd. eurų paketą, skirtą šalims po COVID-19 pandemijos atsigauti. Kartu tai sudaro net 1,82 trln. eurų.
Tačiau netikėtai kilo techninių kliūčių, kurių sukelti garsai ne vieną skambučio dalyvį privertė susiimti už ausų.
„Tai – mūsų kantrybės išbandymas“, – pareiškė šiuo metu Bendrijai pirmininkaujančios Vokietijos Europos reikalų ministras Michaelis Rothas.
ES šalių ministrų kantrybę bandė ne tik techniniai sutrikimai, bet ir Lenkija bei Vengrija, kurios užkirto kelią istoriniam susitarimui.
Šio techninio sutrikimo metafora puikiai atspindi dabartinę ES politikos būklę, kai nesutarimų randasi vis dažniau.
Nusileisti nenori niekas
Bendrijai pirmininkaujančios Vokietijos atstovai tvirtino, kad kvalifikuota šalių balsų dauguma buvo pritarta svarbai išlaikyti pagarbą teisinės valstybės principams.
Bet jau dabar šio punkto pažeidimais kaltinami lenkai ir vengrai nutarė blokuoti biudžeto ir atsigavimo fondo priėmimą, nes Briuselis ateityje galėtų panaikinti finansavimą fundamentalių teisinės valstybės viršenybės principų nesilaikančioms Bendrijos šalims.
Budapešto ir Varšuvos sprendimas Bendriją atvedė į aklavietę. Naujas ES biudžetas turėtų būti pradėtas naudoti jau sausio 1 dieną, o pandemijos itin skaudžiai paveiktoms Europos valstybėms yra būtina finansinė pagalba, kad regiono neištiktų dar didesnė ekonominė krizė.
Šiandien vyks virtualus Europos Vadovų Tarybos (EVT) susitikimas, tačiau menkai tikėtina, kad šio renginio metu bus rastas kelias iš politinės aklavietės.
„Sutarimas dėl teisinės valstybės principų viršenybės yra minimumas. Negalime nuleisti kartelės dar žemiau“, – tvirtino Nyderlandų premjeras Markas Rutte.
Po Lenkijos ir Vengrijos akibrokšto daugybė Vakarų Europos šalių laikraščių paskelbė, jog didžiules išmokas gaunančios dvi Vidurio ir Rytų Europos regiono valstybės sukėlė precedento neturinčią krizę.
Tuo metu Varšuvos ir Budapešto vyriausybėms draugiški vietiniai laikraščiai rašė apie Briuselio šantažą ir tironiją.
„Brexit“ saga nesibaigia
Sutarimo nerandančiai Bendrijai didžiulį galvos skausmą tebekelia ir „Brexit“ klausimas.
Londono ir Briuselio derybininkai tęsia pokalbius, bet nepanašu, kad artėjama prie sprendimo.
„Jeigu iki ketvirtadienio nebus gerų žinių, tada tikrai reikės pripažinti, kad laikas baigėsi ir pasiekti susitarimo nebėra įmanoma“, – praėjusią savaitę tvirtino vienas ES diplomatas.
Nesutariama dėl žvejybos Jungtinės Karalystės vandenyse teisių, sąžiningos konkurencijos taisyklių išlaikymo ir galutinės sutarties mechanizmų, kurie būtų naudojami sprendžiant ateityje kilsiančius ginčus.
Taigi jeigu artimiausiu metu nepaaiškės, kad „Brexit“ derybose įvyko proveržis, nuo naujųjų metų Bendrija ir Jungtinė Karalystė prekiaus pagal Pasaulio prekybos organizacijos nustatytus muitus ir taisykles, o tai gali neigiamai atsiliepti abiem pusėms.
Balkanai vėl nerimsta
Nerimą Bendrijoje kelia ir Šiaurės Makedonijos klausimas. Pakeisti valstybės pavadinimo – to norėjo graikai – makedonams neužteko norint pradėti stojimo į ES procesą.
Bulgarija EVT nepritarė derybų dėl Šiaurės Makedonijos stojimo į ES pradžiai.
„Bulgarija parėmė Albanijos, bet ne Šiaurės Makedonijos stojimo į ES derybų procesą. Pasiūlytame projekte nebuvo atsižvelgta į Bulgarijos reikalavimus“, – sakė Bulgarijos vicepremjerė ir užsienio reikalų ministrė Ekaterija Zacharijeva.
URM vadovė pabrėžė, kad Bulgarija pasiruošusi tęsti derybas ir ieškoti sprendimų, bet kad pasirengusi kompromisui, turi parodyti ir kita pusė.
Sofija ir Skopjė smarkiai nesutaria istoriniais klausimais, kurie trukdo šalims bendradarbiauti. Tarp jų – makedonų kalbos, kaip savarankiškos ar bulgarų kalbos dialekto, statusas, istorinė teritorijų priklausomybė, bendro dviejų šalių didvyrio revoliucionieriaus Gocės Delčevo tautybė.
Ar pavyks išspręsti visas tris problemines situacijas, neaišku, tačiau akivaizdu viena – Europos vienybei iškilo kaip niekada daug kliūčių.
Parengta pagal „Politico“, „The Guardian“ ir ELTA inf.
