Šiandien paties lenkų kilmės popiežiaus atminimą užtemdė šešėliai. Netgi kai kurie katalikai ėmė kelti klausimą, ar jo paskelbimas šventuoju, įvykęs 2014-aisiais, praėjus vos devyneriems metams po šventojo tėvo mirties, nebuvo skubotas sprendimas.
Praėjusią savaitę Vatikanas paviešino ataskaitą apie buvusį kardinolą Theodore'ą McCarricką, kuris pernai buvo nušalintas nuo kunigystės. Tyrimas atskleidė, kad garsusis kardinolas buvo kaltas dėl vaikų bei suaugusiųjų lytinio išnaudojimo bei piktnaudžiavimo valdžia.
Tyrimas parodė, kad Jonas Paulius II, nepaisydamas kalbų apie šio asmens galimus lytinius nusikaltimus, 2000-aisiais palaikė T. McCarricko kandidatūrą į Vašingtono arkivyskupo vietą. Popiežius atmetė kelių aukštų Bažnyčios pareigūnų patarimą to nedaryti ir pasitikėjo tik paties T. McCarricko žodžiu.
Ataskaita iš naujo uždegė Jono Pauliaus II kanonizavimo metu liepsnojusią diskusiją tarp jo gynėjų ir kritikų. Kanonizacija, arba paskelbimas švntuoju – oficialus pripažinimas, kad asmuo gyveno ir mirė taip, kad nusipelnė pomirtinio gyvenimo pas Dievą ir yra vertas gyvųjų pagarbos ir garbinimo visoje Bažnyčios bendruomenėje.
„Šventieji yra žmonės, ir, būdami žmonėmis, gali būti apgauti“, – rašė popiežiaus biografas George'as Weigelis.
Sudėtingi sąžinės perkratymai
Lenkijos vyskupų konferencijos vadovas pasakė, kad T. McCarrickas „ciniškai apgavo“ popiežių Joną Paulių, tačiau tai įtikino ne visus lenkus. Varšuvoje kažkas užlipino lipduką ant gatvės ženklo Jono Pauliaus II alėjoje ir pakeitė gatvės pavadinimą į „Jono Pauliaus II aukų“ alėją.
Jungtinėse Valstijose įtakingas katalikų laikraštis „National Catholic Reporter“ spaudžia vyskupus apriboti šio popiežiaus garbinimo kultą. Siūloma nebevadinti mokyklų ir bažnyčių jo vardu, o visas jo pagerbimo veiklas padaryti grynai asmeninėmis, tačiau neskubėti keisti jo šventojo statuso.
„Atėjo laikas sunkiems sąžinės perkratymams. Šis žmogus pakirto Bažnyčios visuotinumą, sugriovė jos kaip institucijos, patikimumą ir, ignoruodamas prievartos aukų liudijimus, parodė apgailėtiną pavyzdį vyskupams“, – sakoma vedamajame tekste.
Vatikano atstovas Matteo Bruni pasakė neturintis komentarų.
Ataskaitoje dėl T. McCarricko teigiama, kad Jonas Paulius II patikėjo kaltinimus neigiančiu buvusiu kardinolu remdamasis savo patirtimi komunistinėje Lenkijoje, kur panašūs kaltinimai būdavo neteisingai primetami su tikslu silpninti Bažnyčią.
Šventojo popiežiaus gynėjai tą patį argumentą pasitelkė pateisinti ir faktui, kad šis nepasmerkė Tėvo Marcialio Macielio, Kristaus legionierių ordino Meksikoje įkūrėjo ir vieno baisiausių Bažnyčios lytinių nusikaltėlių.
„Sektini pavyzdžiai“
„Problemos, su kuriomis dabar susiduriame dėl Jono Pauliaus II nuolaidžiavimo T. McCarrickui yra įrodymas, kad skubėti kažką skelbti šventuoju yra klaida“, – teigė Tėvas Tomas Reese'as, nepriklausomos naujienų agentūros „Religion News Service“ vyresnysis analitikas.
„Aš apskritai esu prieš popiežių kanonizavimą, nes dažnai toks žingsnis būna paskatintas bažnyčios politikos reikalų, o ne tikro šventumo, – kalbėjo analitikas. – Šventieji turėtų būti sektini pavyzdžiai kiekvienam iš mūsų. Kaip galima stengtis būti kaip popiežius jei nesi popiežius?“.
Jonas Paulius II kanonizavo beveik 500 naujų šventųjų. Tuo tarpu per pastaruosius 600 metų buvo kanonizuoti tik 300 asmenų.
Jis pakeitė anksčiau galiojusią taisyklę, kad skelbimo šventuoju procesas negali prasidėti anksčiau, nei praėjus bent 50 metų po asmens mirties. Popiežius šį laikotarpį sutrumpino iki penkių metų ir davė leidimą pagreitintam procesui išimties tvarka.
2005-aisiais išrinktas popiežius Benediktas XVI atsisakė šios taisyklės ir leido Jono Pauliaus II kanonizavimo procesą pradėti praėjus vos kelioms savaitėms po jo mirties.
Katalikų rašytoja Dawn Eden Goldstein tviteryje paskelbė, kad vadinamoji „McCarricko ataskaita“ nepakeitė jos tikėjimo Jonu Pauliumi II kaip šventuoju, bet pakeitė jos maldas jam:
„Nuo šiol aš meldžiuosi: brangus Jonai Pauliau II, Tu sugadinai, Tu ir ištaisyk“.
Parengta pagal Reuters inf.
