Sprogimas Saudo Arabijos uostamiesčio Džidos nemusulmonų kapinėse driokstelėjo trečiadienį minint Pirmojo pasaulinio karo pabaigos metines. Ceremonijoje dalyvavo Prancūzijos, Graikijos, Italijos, Jungtinės Karalystės ir JAV diplomatų.
Išpuolis buvo įvykdytas vos dvi savaitės po incidento, kai peiliu ginkluotas Saudo Arabijos pilietis sužeidė vieną Prancūzijos konsulato Džidoje apsaugininką.
Šios atakos, akcentuojančios musulmonų pasaulyje tvyrantį pasipiktinimą dėl prancūzų satyrinio leidinio „Charlie Hebdo“ dar kartą paskelbtų pranašo Muhammado karikatūrų, įvykdytos Saudo Arabijai rengiantis vėliau šį mėnesį įvyksiančiam Didžiojo dvidešimtuko (G-20) viršūnių susitikimui, kurį pirmą kartą organizuoja arabų šalis.
„Ir toliau stosime prieš bet kokį ekstremistinį... elgesį ir idėjas“, – sakė princas Mohammedas, kreipdamasis į vyriausybės patariamąją tarybą.
„Ir toliau geležiniu kumščiu smogsime visiems, kas nori pakenkti mūsų saugumui ir stabilumui“, – sakė princas, kurio kalbos tekstą paskelbė oficialioji spaudos agentūra SPA.
Princas Mohammedas, kuris yra šios karalystės faktinis valdytojas, perspėjo tuos, kas nori vykdyti džihadistinius aktus, dėl „skausmingos ir sunkios bausmės“.
Per trečiadienio išpuolį Džidoje buvo sužeisti mažiausiai du žmonės: graikų policininkas ir Saudo Arabijos pareigūnas. Taip pat manoma, kad buvo sužeistas vienas Didžiosios Britanijos pilietis.
IS ketvirtadienį prisiėmė atsakomybę už sprogdinimą ir sakė, kad tai buvo protestas prieš „Charlie Hebdo“ karikatūras.
IS propagandos padalinio „Amaq“ pareiškime sakoma, kad svarbiausias atakos taikinys buvo „Prancūzijos konsulas“.
Atskirai Nyderlandų policija ketvirtadienį sulaikė vyrą, siejamą su Hagoje įvykusiu incidentu, kai buvo apšaudytas ir apgadintas Saudo Arabijos ambasados pastatas, bet žmonės nenukentėjo.
Neaišku, ar šis incidentas, kurį pasmerkė Saudo Arabijos vyriausybė, yra susijęs su atakomis karalystėje.
Įspėjimas būti budriems
Tuo metu Prancūzijos ambasada Rijade paragino savo piliečius būti „itin budrius“.
Įspėjimas paskelbtas po išpuolio prieš konsulatą Džidoje spalio 29-ąją – tą pačią dieną, kai peiliu ginkluotas vyras nužudė tris žmones Prancūzijos pietuose esančios Nicos bažnyčioje.
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas tvirtai gynė teisę skelbti karikatūras, bet taip pat siekė malšinti musulmonų pasipiktinimą jo komentarais.
E. Macrono pozicija išprovokavo protestus keliose šalyse, kurių metu būdavo deginami Prancūzijos prezidento portretai, ir prancūziškų prekių boikotavimo kampaniją.
Saudo Arabija, kurioje yra švenčiausios islamo vietos, kritikavo pranašo karikatūras ir sakė, kad atmeta „bet kokius bandymus susieti islamą ir terorizmą“.
Savo kalboje princas Mohammedas išreiškė viltį, kad „pasaulis liausis puldinėjęs religinius simbolius prisidengdamas raiškos laisvės šūkiu“, nes tai kuria „derlingą aplinką ekstremizmui ir terorizmui“.
Saudo Arabija, ilgai kaltinta savo ultrakonservatyvios sunitų vahabizmo doktrinos skleidimu pasaulyje, pati kenčia nuo vidaus teroristų atakų.
Princas Mohammedas, kuris 2017 metais pažadėjo sugrąžinti Saudo Arabiją prie „atviro, nuosaikaus islamo“, siekė mažinti ultrakonservatyvaus religinio elito įtaką.
„Ekstremizmas Saudo Arabijos karalystėje nebetoleruojamas“, – savo kalboje sakė princas Mohammedas.
Sosto įpėdinis apribojo kažkada labai galingos religinės policijos įtaką, ir leidžia bendrus abiem lytims muzikos koncertus, kino seansus bei kitas pramogas, patinkančias gyventojų daugumą sudarančiam jaunimui.
Tačiau tuo pačiu metu princas ėmėsi vykdyti kampaniją, kurios metu griežtai slopinamos kitokios nuomonės ir žodžio laisvė, areštuojamos aktyvistės, neįtinkantys dvasininkai, žurnalistai ir karališkosios šeimos nariai.
Saudo Arabija taip pat grumiasi su dideliu koronaviruso nulemtu ekonomikos nuosmukiu, privertusiu taikyti nepopuliarias taupymo priemones, įskaitant pridėtinės vertės mokesčio patrigubinimą ir tam tikrų kas mėnesį valstybės darbuotojams mokėtų išmokų sustabdymą.
Nors pripažino taupymo vajaus keliamą „didelį skausmą“, princas Mohammedas kalbėjo apie vyriausybės pastangas spręsti didelio nedarbo problemą ir kovoti su išsikerojusia korupcija.
