Naktį į antradienį Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas paskelbė, kad kartu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu ir Azerbaidžano prezidentu Ilhamu Alijevu pasirašė pareiškimą dėl karo veiksmų nutraukimo Kalnų Karabache.
„Aš su Rusijos ir Azerbaidžano prezidentais pasirašiau pareiškimą dėl Karabacho karo nutraukimo nuo lapkričio 10 d. 1 valandos, – pranešė jis. – Jau paskelbto pareiškimo tekstas yra nepaprastai skausmingas man asmeniškai ir mano tautai. Priėmiau šį sprendimą remdamasis karinės situacijos analize ir žmonių, kurie geriausiai susipažinę su ja, vertinimu.“
Susitarimo dingstimi galėjo būti ir Armėnijos teritorijoje pirmadienį numuštas Rusijos karinis sraigtasparnis. Per šį incidentą žuvo du įgulos nariai. Vėliau Azerbaidžanas pripažino numušęs šį sraigtasparnį ir atsiprašė Rusijos tvirtindamas, kad šie veiksmai nebuvo nukreipti prieš Maskvą.
Anot V.Putino, Azerbaidžano ir Armėnijos pajėgos liks užimtose pozicijose. Palei sąlyčio liniją Kalnų Karabache ir palei koridorių, jungiantį šią teritoriją su Armėnija, bus dislokuoti rusų taikdariai.
Be to, atblokuojami visi ekonominiai ir transporto ryšiai regione. Transporto susisiekimą padės kontroliuoti ir Rusijos Federalinės saugumo tarnybos Pasienio tarnyba.
Perkeltieji asmenys ir pabėgėliai grįš į Kalnų Karabachą ir su juo besiribojančius rajonus kontroliuojant Jungtinių Tautų vyriausiajam pabėgėlių komisarui.
Taip pat turi būti apsikeista belaisviais, kitais sulaikytais asmenimis ir žuvusiųjų kūnais.
Savo ruožtu Azerbaidžano vadovas, kreipdamasis į tautą, patikslino, kad Baku kontroliuos daugelį rajonų aplink nepripažintą Kalnų Karabacho respubliką.
„Privertėme juos pasirašyti šį dokumentą. Faktiškai tai yra Armėnijos karinė kapituliacija.
Agdamo rajonas bus grąžintas iki lapkričio 20 d., Kelbečero rajonas – iki lapkričio 15 d., Lačino rajonas – iki gruodžio 1 d.“, – pranešė I.Alijevas.
Vėliau N.Pašinianas, kreipdamasis į tautą, pareiškė, kad sprendimas nutraukti konfliktą priimtas atsižvelgiant į padėtį fronte.
„Mes kariavome su teroristais, Azerbaidžanu ir viena geriausių NATO armijų – Turkijos kariuomene, – sakė jis. – Mes priėmėme sprendimą atsižvelgdami į padėtį fronte. Šis sprendimas priimtas remiantis karinės situacijos analize ir žmonių, kurie geriausiai žinojo, kokia yra tikroji padėtis, patarimais.“
Jerevane iš karto prasidėjo protesto akcijos prieš susitarimą nutraukti karo veiksmus.
Šimtai žmonių įsiveržė į vyriausybės rūmus ir parlamentą reikalaudami, kad N.Pašinianas atsistatydintų, ir ragindami kariškius paimti valdžią į savo rankas.
Kitą dieną dėl neramumų kurstimo Armėnijos nacionalinio saugumo tarnyba sulaikė opozicinės partijos „Dašnakcutiun“ vadovybės narį, buvusį ekonomikos ministrą Arcviką Minasianą, partijos „Tėvynė“ atstovą Arseną Babajaną ir partijos „Nacionalinė darbotvarkė“ vadovą Arą Akopianą.
Tai per spaudos konferenciją pranešė „Dašnakcutiun“ atstovė Lilit Galstian. „Armėnijoje didėja politinių kalinių skaičius“, – sakė ji.
Anksčiau Armėnijos specialioji tyrimų tarnyba nusprendė suimti 10 opozicijos politikų, tarp kurių – partijos „Klestinti Armėnija“ lyderis Gagikas Carukianas ir „Tėvynės“ vadovas, buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos direktorius Artūras Vanecianas.
Po protestų ketvirtadienį kreipdamasis į tautą N.Pašinianas pareiškė, jog pasirašytas trišalis dokumentas dar nereiškia, kad Kalnų Karabacho konfliktas galutinai sureguliuotas.
„Šiame dokumente nenumatytas turiningas Karabacho klausimo sprendimas. Jame kalbama tik apie karo Karabache nutraukimą. Konfliktas kaip nebuvo išspręstas tada, taip jis neišspręstas ir dabar“, – sakė premjeras.
Anot N. Pašiniano, jeigu Armėnija būtų atsisakiusi pasirašyti dokumentą, apie 20 tūkst. nepripažintos Kalnų Karabacho Respublikos kariškių būtų atsidūrę apsuptyje.
„Mes per kelias dienas galėjome prarasti Stepanakertą, o paskui būtume netekę Askerano ir Martakerto. Praradus šiuos miestus, daugiau kaip 20 tūkst. kareivių ir karininkų būtų atsidūrę apsupties žiede, kur jų laukė žūtis arba nelaisvė“, – teigė Armėnijos ministras pirmininkas.
Anksčiau Armėnijos specialioji tyrimų tarnyba nusprendė suimti 10 opozicijos politikų, tarp kurių – partijos „Klestinti Armėnija“ lyderis Gagikas Carukianas ir „Tėvynės“ vadovas, buvęs Nacionalinio saugumo tarnybos direktorius Artūras Vanecianas.
Pagal susitarimą, Rusija siunčia į Kalnų Karabachą beveik 2 tūkst. taikdarių.
Parengta pagal ELTA inf.
