Apie planuojamą organizacijos, kuri oficialiai vadinasi „Idealistų ramovės“, paleidimą buvo paskelbta po praeitą savaitgalį įvykusio incidento, kai vienas memorialas armėnų žudynėms Osmanų imperijoje per Pirmąjį pasaulinį karą buvo aprašinėtas grafičiais, įskaitant „Pilkųjų vilkų“ pavadinimą.
Siūlymas uždrausti „Pilkuosius vilkus“, laikomus Turkijos prezidentą Recepą Tayyipą Erdoganą remiančios Nacionalistinio judėjimo partijos (MHP) sparnu, bus trečiadienį pateiktas svarstyti Prancūzijos kabinetui, sakė vienam parlamento komitetui vidaus reikalų ministras Geraldas Darmaninas.
„Švelniai tariant, kalbame apie ypatingai agresyvią grupę“, – pabrėžė G. Darmaninas.
„Ji nusipelnė būti paleista“, – pridūrė ministras ir paaiškino, kad tokiu atveju už šios grupės akcijas arba susirinkimus galėtų būti skiriamos baudos arba įkalinimo bausmės.
Toks žingsnis buvo anonsuotas, kai žudynėms, kurias Armėnija laiko armėnų genocidu, skirtas atminti memorialinis centras vandalų buvo išniekintas proturkiškais šūkiais. Tarp paliktų užrašų buvo „Pilkųjų vilkų“ pavadinimas ir „RTE“ – R. T. Erdogano inicialai.
Incidentas Desin Šarpjė mieste įvyko tvyrant didelei įtampai tarp Prancūzijos armėnų ir turkų bendruomenių dėl konflikto Kalnų Karabache.
Rugsėjo pabaigoje atsinaujinus konfliktui Azerbaidžano regione, kurį nuo praeito amžiaus 10-ame dešimtmetyje vykusio karo kontroliuoja armėnų separatistai, Turkija tvirtai rėmė savo sąjungininką Baku.
Praeitą trečiadienį keturi žmonės buvo sužeisti šalia Liono per susirėmimus tarp įtariamų turkų nacionalistų ir armėnų, protestavusių prieš Azerbaidžano karinį puolimą.
Armėnai jau seniai deda pastangas, kad nuo 1915 metų Osmanų imperijoje vykusios jų protėvių masinės žudynės būtų pripažintos genocidu.
Pirmadienį prieš Armėnijos konsulatą Lione buvo surengtas naujas akivaizdus vandalizmo aktas. Ant pastato geltonais dažais buvo užrašyta „1915“, širdelės pavidalo jaustukas ir inicialai „RTE“.
Prancūzijoje veikiantis Armėnų siekių gynimo komitetas (CDCA) sveikino planus uždrausti „Pilkuosius vilkus“.
„Armėnų kilmės Prancūzijos piliečiai laukė šio sprendimo, nes jie yra išsigandę, – naujienų agentūrai AFP sakė CDCA pirmininkas Jules'is Boyadijan. – Jie nemanė, kad Prancūzijoje jiems teks gyventi apimtiems baimės.“
