Negalima lyginti, bet palyginkime: kuo skiriasi D. Trumpas ir J. Bidenas?

D. Trumpas sausio pabaigoje įsteigė koronaviruso darbo grupę, kuri savo dėmesį skiria „saugumui ir šalies atvėrimui“.

Dabartinis prezidentus teikia pirmenybę greitai skiepų bei vaistų nuo šios infekcijos paieškai ir skyrė tam 10 milijardų dolerių (8,48 mlrd. eurų).

J. Bidenas norėtų sukurti šalies mastu veikiančią atvejų atsekimo programą, įkurti bent po 10 testavimo centrų kiekvienoje valstijoje ir visiems piliečiams pasiūlyti nemokamą testavimą.

Jis taip pat yra už visuotinį privalomą kaukių nešiojimą.

D. Trumpas yra klimato kaitos skeptikas ir norėtų plėsti neatsinaujinančių energijos išteklių naudojimą. Jo tikslas yra didinti kasybos bei naftos išgavimo apimtis bei atšaukti ankstesnius aplinkosauginius apribojimus.

Jis inicijavo JAV pasitraukimą iš tarptautinio Paryžiaus klimato susitarimo, iš kurio oficialiai šalis išeis šių metų pabaigoje.

J. Bidenas, jei bus išrinktas, iškart vėl prisijungs prie Paryžiaus klimato susitarimo. Jis norėtų iki 2050 padėti JAV pasiekti nulinį anglies dvideginio emisijų lygį, siūlo riboti leidimus naujiems neatsinaujinančių išteklių gavybos projektams ir žada investuoti 2 trilijonus JAV dolerių (1,7 trilijono eurų) į žaliąją energiją.

D. Trumpas prisiekė sukurti 10 milijonų naujų darbo vietų per 10 mėnesių bei padėti kurtis milijonui naujų mažų verslų.

Jis norėtų sumažinti pajamų mokestį ir suteikti įmonėms mokesčių kreditus, kad paskatintų šias išlaikyti darbo vietas JAV.

J. Bidenas ketina kelti mokesčius daugiausiai uždirbantiems ir surinktus pinigus investuoti į viešąsias paslaugas. Visgi, šie mokesčiai būtų taikomi tik gaunantiems daugiau, nei 400 tūkst. dolerių (apie 340 tūkst. eurų) per metus.

J. Bidenas palaiko idėją kelti minimalią algą nuo dabartinių 7,25 dolerių (6,15 eurų) per valandą iki 15 dolerių (12,73 eurų) per valandą.

D. Trumpas nori panaikinti prezidento Barako Obamos priimtą Įperkamos sveikatos priežiūros įstatymą, padidinusį federalinį reguliavimą privačiai sveikatos draudimo sistemai.

D. Trumpas ketina patobulinti ir pakeisti šį įstatymą, tačiau tokio plano detalės nebuvo viešai skelbiamos. Taip pat jis planuoja mažinti vaistų kainas leisdamas pigesnių preparatų importą iš užsienio.

J. Bidenas nori išsaugoti ir plėsti Įperkamos sveikatos priežiūros įstatymą.

Taip pat jis ketina nuleisti amžiaus kartelę dalyvavimui senjorų sveikatos priežiūros programoje ir suteikti galimybę visiems amerikiečiams dalyvauti panašioje programoje.

D. Trumpas pakartojo savo pažadą sumažinti JAV karių skaičių užsienyje, tačiau ketina ir toliau investuoti į kariuomenę.

Prezidentas sako, kad jis ir toliau kvestionuos tarptautinius aljansus ir išlaikys prekybos tarifus Kinijai.

J. Bidenas žada taisyti santykius su JAV sąjungininkais.

Kinijai jis norėtų atšaukti vienareikšmiškus tarifus, vietoje to priskirti jai atsakomybę tarptautinėje arenoje, kurios „sau leisti ignoruoti Kinija negalės“.

D. Trumpas atsisako tikėti, kad JAV policijoje egzistuoja sisteminio rasizmo problema.

Save jis vadina tvirtu teisėsaugos pajėgų gynėju, tačiau pasisakė prieš dusinimą kaip metodą ir siūlo finansuoti policijos praktikų tobulinimus.

J. Bidenas mato rasizmą teisėsaugoje kaip sisteminę problemą ir išdėsto, kokias viešosios politikos priemones ketina pasitelkti ją spręsdamas, pavyzdžiui, siūlo dotacijas valstijoms, kad paskatintų jas sumažinti įkalintųjų skaičių.

Demokratų kandidatas atmetė idėją sumažinti finansavimą policijai teigdamas, kad lėšos yra reikalingos pakelti jos darbo metodų standartus.

D. Trumpas turi toli siekiančią JAV konstitucijos antrojo pakeitimo, suteikiančio amerikiečiams teisę nešiotis ginklus, interpretaciją.

Po virtinės masinių šaudymų 2019-aisiais jis pasiūlė sugriežtinti būsimųjų ginklų pirkėjų patikrinimą, tačiau šis planas nebuvo įgyvendintas ir jokie nauji teisės aktai nepasiūlyti.

J. Bidenas siūlo uždrausti puolamuosius ginklus, įvesti visuotinį būsimųjų ginklų pirkėjų tikrinimą, apriboti skaičių ginklų, kuriuos žmogus gali įsigyti per mėnesį ir palengvinti procesą paduoti į teismą neatsakingus ginklų gamintojus ir pardavėjus.

Jis taip pat finansuotų daugiau tyrimų, kaip užkirsti kelią su ginklais susijusiam smurtui.