Prancūzija po atakos sureagavo greitai – policija surengė dešimtis reidų, uždarė musulmonų mečetę ir kelias organizacijas, kurios galimai turėjo ryšių su radikaliuoju islamu.
Tačiau prezidentas E.Macronas ties čia teigė nesustosiąs. Prancūzo nuomone, privaloma daryti daugiau siekiant užtikrinti nacionalinį saugumą ir iš šalies visiškai išstumti ekstremistus.
„Pastarosiomis dienomis sustiprinome veiksmus“, – antradienio vakarą po pirmininkavimo šalies vidinės krizės grupei, skirtos kovai su radikaliu islamu, kalbėjo E.Macronas.
Prezidentas žadėjo, jog dar nebus sustota: „Tai ne dėl naujų pareiškimų pateikimo, mes žinome ką turime padaryti.“
Prancūzas paskelbė, jog ministrų kabinetas sunaikins „Hamas“ palaikančią organizaciją kitaip žinoma „Cheikh Yassine“ pavadinimu. Ji, pasak E.Macrono, buvo tiesiogiai susijusi su mokytojo Samuelio Paty nužudymu, kuris klasės diskusijos metu apie kalbos laisvę mokiniams rodė karikaturas besišaipančias iš pranašo Mahometo.
Pasak mokyklos administracijos, prieš rodydamas karikatūras S. Paty leido musulmonų tikėjimo mokiniams išeiti iš klasės ar nusisukti.
Toks mokytojo poelgis supykdė vieno iš mokinių tėvą, kuris socialiniuose tinkluose paskelbė mokytojo numerį, mokyklos adresą ir vaizdo įrašą, raginantį protestuoti prieš pedagogą. Vėliau, su mokykla niekaip nesusijęs 18 metų čečėnas, po darbo laukė S.Paty ir nužudė jį. Policija praneša, jog pasipiktinęs tėvas susirašinėjo su aukos žudiku.
Kadangi čečėnų kilmės ekstremistas buvo gimęs Maskvoje, E.Makronas ir Vladimiras Putinas antradienio vakarą šnekėjo telefonu. Pasak šaltinių, Prancūzijos prezidentas išreiškė norą stiprinti prancūzų-rusų bendradarbiavimą kovoje su terorizmu ir nelegalia imigracija.
Šios savaitės išpuolis nėra pirmasis ar pati kruviniausias Prancūzijoje per kelis metus, bet jis kirto jautriai.
S.Paty nužudymas taip pat į kampą įspaudė ir patį E.Macroną. Nuo pat kadencijos pradžios, prezidentas buvo spaudžiamas dešinės partijų kritikų, kurie nuolatos nurodydavo radikalaus islamo keliamas grėsmės šalies saugumui, kultūrai ir visuomenei.
Ši tema tikriausiai mirgės antraštėse iki kitų rinkimų 2022 metais, kuriuose planuojama, jog E.Macronas grumsis su dešiniųjų atstove Marine Le Pen dėl valstybės vadovo posto.
Naujo sprendimo ieškojimas senai problemai spręsti
Prancūzijoje radikalus islamas egzistuoja jau dešimtmečius. Jis kėlė galvos skausmus sėkmingoms vyriausybėms ir prezidentams, kurios stengėsi suderinti būtinas represijas su šalies įstatymais ir žodžio laisve.
Augančios problemos kulminacija įvyko 2015 metais nuvilnijus terorizmo bangai visoje Europoje. Išpuoliai buvo surengti prieš satyrinį laikraštį „Charlie Hebdo“, „Batlacan“ koncertų salę, taip pat prieš įvairias kavinės ir restoranus Paryžiuje.
Islamo ekstremistai tik dar stipriau buvo įaudrinti, kai buvęs Prancūzijos prezidentas Jacques'as Chiracas išleido įstatymą, draudžiantį viešosios tarnybos darbuotojams dėvėti „demonstratyvius“ religinius simbolius. Tokį įstatymą visuomenė suprato kaip tiesioginį draudimą nešioti musulmonišką hidžabą.
Tuo tarpu E.Macrono komanda dar kadencijos pradžioje įsteigė lokalias darbo grupes, skirtas kovoti prie radikalius islamistus. Taip pat buvo dislokuotos didesnės policijos pareigos pavojingose rajonuose, buvo investuojama į kultūrines ir švietimo programas, kad skurdesnėse šeimose augantys vaikai, kurie dažnu atveju buvo imigrantai bei kentėjo nuo diskriminacijos, sėkmingiau integruotųsi į visuomenę.
Po tokių iniciatyvų E.Macronas nenusisuko nuo problemos ir toliau kalbose radikalų islamą išskirdavo kaip aktualų pavojų.
Prezidentas apie tai kalbėjo tiek per 2018 metais nuo teroristo rankos žuvusio pareigūno pagerbimo ceremoniją, tiek šių metų vasario mėnesį svarstydamas apie naujus svertus, padedančius kovoti su radikaliu islamu, išskirdamas švietimo svarbą problemai spręsti.
Deja, tokias kalbas užgožė pasaulinio masto pandemija.
Tačiau prieš kiek daugiau nei dvi savaites, E.Macronas pasakė svarbią kalbą, kurioje plačiai išdėstė savo strategiją kovai su ekstremistais, ką jis pavadino radikalaus islamo infiltravimu į prancūzų visuomenę.
Jau tuo metu jis kalbėjo apie konkrečius veiksmus tokius kaip namų mokymo apribojimus, Imamų, islamo dvasininkų, mokymus pačioje Prancūzijoje ir užsienio šalių daromą įtaką prancūzams musulmonams.
Šie siūlymai bus įtraukti į įstatymo projektą gruodžio mėnesį, tačiau prezidento kritikai kalba, jog su tokiu projektu, deja, bet pavėluota.
Prancūzija ragina visoje ES griežtinti kovos su neapykantos kalbomis internete priemones ir jau seniai remia Briuselio tebesitęsiančias teisėkūros pastangas pašalinti teroristinį turinį iš socialinių medijų.
Iškart po penktadienio atakos E.Macronas ir jo komanda padarė tai, ką darė visos komandos po atakų iki šiol – bandė nuraminti visuomenę skelbdami daugybę pranešimų.
Vidaus reikalų ministras Géraldas Darmaninas paskelbė apie didžiulę policijos operaciją prieš su išpuoliu susijusius asmenis, nurodė uždaryti mečetę ir likviduoti kitas organizacijas, susijusias su radikaliu islamu.
Prezidento politikos kritikai kelia klausimą – kodėl sulaikymų nebuvo imtasi anksčiau?
Tarp šiuo metu sulaikytų policijos asmenų, susijusių su S.Paty nužudymu, yra Abdelhakimas Sefrioui, vienas iš asociacijos „Cheikh Yassine“ įkūrėjų, jau seniai žinomas Prancūzijoje dėl savo ekstremistinių pažiūrų ir ryšių su radikaliu islamu, tačiau jis niekada nebuvo teistas.
Trečiadienį E.Macronas apdovanojo S.Paty Garbės Legiono ordinu, tai yra aukščiausias valstybinis apdovanojimas, skiriamas už ypatingus nuopelnus Prancūzijai. Iškili ceremonija vyko Sorbonos universitete, kuris laikomas apšvietos lopšiu bei prancūzų kultūros, literatūros ir švietimo simboliu.
Parengta pagal politico.eu inf.
