Čikaga, Tel Avivas, Askona, Desau. Paulis Klee, Kandinskis, Anni Albers, László Moholy-Nagy, Iwao Yamawakis. Valstybinio Bauhauzo (vok. Staatliches Bauhaus) mokykla, kurią 1919 m. Veimare įkūrė Walteris Gropius ir jo draugai, greitai tapo tarptautiniu architektūros, meno ir dizaino judėjimu. Ši mokykla jau daugiau kaip šimtmetį daro įtaką kūrybiniam mąstymui, baldų gamybai ir miesto kraštovaizdžio formavimui visame pasaulyje. Derindama meną su praktiškumu, išradinga ir avangardiška Bauhauzo mokykla iš esmės padėjo kurti socialinį ir ekonominį perėjimą prie pramoninės visuomenės ir įžengti į XX amžių.
Praėjus šimtmečiui susiduriame su naujais pasauliniais iššūkiais: klimato kaita, tarša, skaitmenizacija ir demografiniu sprogimu, dėl kurio, kaip prognozuojama, pasaulio gyventojų skaičius iki amžiaus vidurio išaugs iki 10 mlrd. Šie pokyčiai vyksta kartu su, regis, neribotu ekonomikos augimu mūsų gerovės, planetos ir ribotų gamtos išteklių sąskaita.
Pastatai ir infrastruktūros objektai išmeta ne mažiau kaip 40 proc. visų šiltnamio efektą sukeliančių dujų. Šiuolaikiniai statiniai daugiausia statomi iš cemento bei plieno ir abiem šioms medžiagoms gauti reikalingas milžiniškas energijos kiekis. Be to, vykstant cheminėms reakcijoms, jos net tiesiogiai išskiria CO2.
Todėl turime pradėti mąstyti ir planuoti kitaip. Europa gali ir turi imtis vadovaujančio vaidmens šioje srityje. Būtent todėl Europos žaliasis kursas yra mūsų prioritetas. Jis atveria daugybę naujų galimybių ir yra mūsų naujoji augimo strategija. Pagrindinis tikslas – kad iki 2050 m. Europa taptų pirmuoju neutralaus poveikio klimatui žemynu. To nepasieksime vien mažindami išmetamųjų teršalų kiekį. Mums reikia tokio ekonomikos modelio, pagal kurį, pasitelkus atsinaujinančiąja energija grindžiamą žiedinę ekonomiką, planetai būtų grąžinama tai, kas iš jos paimama.
Tačiau noriu, kad tai būtų daugiau nei vien aplinkosaugos ar ekonomikos projektas. Labai svarbu, kad Europos žaliasis kursas taptų ir naujuoju Europos kultūros projektu. Kiekvienas judėjimas turi savitą filosofiją ir stilistiką. Ir šiam sisteminiam pokyčiui reikia savos estetikos, susiejančios dizainą ir tvarumą.
Todėl pradėsime naują europinį Bauhauzo judėjimą – sukursime bendrą dizaino ir kūrybinę erdvę, kurioje architektai, menininkai, studentai, mokslininkai, inžinieriai ir dizaineriai dirbs kartu, kad ši vizija taptų tikrove. Naujasis europinis Bauhauzo judėjimas bus varomoji jėga, padėsianti patraukliu, novatorišku ir į žmogų orientuotu būdu įgyvendinti Europos žaliąjį kursą. Tai bus tvarumu, prieinamumu ir estetika grindžiamas judėjimas, kuriuo bus siekiama Europos žaliąjį kursą priartinti prie žmonių ir užtikrinti, kad perdirbimas, atsinaujinančioji energija ir biologinė įvairovė taptų įprastu reiškiniu.
Reikia, kad žmonės galėtų pajusti, pamatyti ir patirti Europos žaliojo kurso rezultatus. Juos jiems galėtų parodyti statybos pramonė, naudojanti natūralias medžiagas, pavyzdžiui, medieną ar bambuką, arba architektūra, kurioje taikomos beveik natūralios formos ir statybos principai, nuo pat pradžių atsižvelgiama į ekosistemas, sudaromos sąlygos tvarumui bei pakartotiniam naudojimui.
Naujajam europiniam Bauhauzo judėjimui turėtų būti naudinga ir kita svarbi mūsų šimtmečio revoliucinė tendencija. Skaitmenizacija vis labiau keičia mūsų mąstyseną ir veiksmus. Ateityje gyvenamieji namai, gyvenvietės ir miestai veiks ir funkcionuos geriau, nes turės savo skaitmeninius dvynius. Kompiuterinis modeliavimas leis patobulinti projektavimo sprendimus, susijusius su išteklių naudojimo efektyvumu, pakartotiniu naudojimu ir poveikiu aplinkai bei vietos klimatui. Tikslas – sukurti neutralaus poveikio klimatui miestus, kuriuose gyventi būtų geriau.
Kaip ir visame pasaulyje iš Veimaro išplitęs istorinis Bauhauzo judėjimas, naujasis europinis Bauhauzo judėjimas turėtų būti ne tik architektūros mokykla, kurioje naudojamos naujos technologijos ir metodai. Milžiniškos Bauhauzo sėkmės nebūtų buvę galima pasiekti be sąsajos su meno ir kultūros pasauliu ir su tuometiniais socialiniais iššūkiais. Senoji Bauhauzo mokykla įrodė, kad pramonė ir geras dizainas gali pagerinti milijonų žmonių kasdienį gyvenimą.
Naujasis europinis Bauhauzo judėjimas turėtų paskatinti panašią dinamiką. Jis turėtų parodyti, kad tai, kas būtina, gali būti gražu, kad stilius ir tvarumas puikiai dera. Turime žengti naujais keliais ir keisti savo požiūrį. Naujasis europinis Bauhauzo judėjimas sukurs tam erdvę.
Per ateinančius dvejus metus įvairiose mūsų Sąjungos šalyse bus parengti pirmieji penki europinio Bauhauzo projektai. Visais jais bus siekiama tvarumo, tačiau skirsis sritys, kurioms bus skiriama daugiausia dėmesio. Jie gali būti orientuoti į natūralias statybines medžiagas ir energijos vartojimo efektyvumą, demografiją, į perspektyvų judumą ar efektyviai išteklius naudojančias skaitmenines inovacijas; visa tai bus derinama su kultūra ir menu. Šie kūrybiški, eksperimentiniai, jungiamieji projektai, kuriuose dalyvaus įvairūs Europos pramonės sektoriai, taps Europos ir pasaulinio tinklo, kuris užtikrins kuo didesnį atskiro Bauhauzo projekto ribas peržengiantį ekonominį, ekologinį ir socialinį poveikį, atspirties tašku.
Norėčiau, kad naujoji europinio Bauhauzo mokykla paskatintų kūrybišką ir tarpdalykinį judėjimą, sukursiantį estetinius ir funkcinius standartus, aprėpsiančius naujausias technologijas ir aplinkos bei klimato veiksnius. Jei pavyks suderinti tvarumą su geru dizainu, Europos žaliajam kursui bus suteiktas postūmis net ir už Europos ribų. Judėjimas turėtų paskatinti diskusijas apie naujus statybos metodus ir projektavimo formas. Reikėtų eksperimentuoti ir pateikti praktinius atsakymus į socialinį klausimą, koks turėtų būti šiuolaikinis europiečių gyvenimas harmonijoje su gamta. Taip mūsų XXI amžius taps gražesnis ir humaniškesnis.
