Sekmadienį dvi bažnyčios buvo padegtos dešimtūkstantinei protestų bangai nuvilnijus per Čilės sostinės Santjago aikštes. Žmonės išėjo į gatves pažymėdami metines protestų, visoje šalyje prasidėjusių dėl milžiniškos turtinės nelygybės.

Demonstracijos vyko likus savaitei iki istorinio referendumo dėl diktatoriaus Augusto Pinocheto laikų konstitucijos pakeitimo. Pakeisti konstituciją buvo vienas iš pagrindinių praėjusiais metais į gatves išėjusių žmonių tikslu.

Nors sekmadienio rytą atrodė, jog protesto metines piliečiai sutinka kaip šventę, po pietų mieste buvo užfiksuoti vandalizmo ir smurto atvejai.

Viena bažnyčia, esanti netoli populiarios miesto aikštės protestuotojų buvo sudeginta iki pamatų. Kita taip pat neišvengė liepsnų ir buvo stipriai apgadinta.

Tiesa, Čilės ugniagesiams pavyko sėkmingai suvaldyti gaisrus ir šie neišplito po visą miestą.

Pasak Čilės žiniasklaidos, Ėmimo į dangų bažnyčia, kuri buvo sudeginta įtūžusių protestuotojų, vietinių buvo vadinama „menininkų parapija“.

Negana to, viename iš miesto rajonų taip pat vyko aršių futbolų sirgalių susidūrimų.

Protestuotojai, susirinkę į pagrindinę miesto Italijos aikštę, raudonais dažais apipaišė generolo Manuelio Baquedano statulą, kuris laikomas miesto įkūrėju.

Visiškai priešingi vaizdai Santjage vyravo ryte. Tuo metu didžioji dalis žmonių dėvėjo kaukes, mitingavo taikiai iškėlę plakatus, dainavo bei šoko. Kai kurie į demonstraciją pasirodė net puošniai apsirengę.

Demonstrantai taip pat paragino savo tautiečius balsuoti, kad jie patvirtintų siūlomą konstitucijos pakeitimą.

„Tai yra galimybė pasakyti gana! Mes čia, ir mes balsuosime už“, – naujienų agentūrai AFP sakė 29 metų psichologė Paulina Villarroel.

Tuo tarpu prezidento Sebastiano Pineros vyriausybė – vienas pagrindinių protestuotojų taikinių – paragino demonstrantus būti taikiems ir laikytis koronaviruso apribojimų.

Pandemijos metu Čilėje nuo koronaviruso iš viso mirė 3,6 tūkst. čiliečių ir kiek mažiau nei pusė milijono buvo užsikrėtę COVID-19.

Permainas lėmę protestai prasidėjo prieš metus kaip atsakas į pakilusias metro bilietėlių kainas. Tai išaugo į didesnes demonstracijas prieš nelygybę bei pačią vyriausybę.

Tą kartą čiliečiai taip pat veikė agresyviai: padegė keliolika metro stočių, daužė autobusų stoteles, grobė parduotuves, niokojo pastatus ir susirėmė su riaušių policija, kuri negailėjo nei ašarinių dujų, nei vandens patrankų.

Parengta pagal „Bangkok Post“ inf.