Už visišką Kipro turkų ir Turkijos politikos vienybę pasisakantis E. Tataras sulaukė 51,7 proc. rinkėjų palaikymo ir įveikė 72 metų politikos veteraną Mustafą Akinci, pasisakantį prieš Turkijos pastangas dominuoti sprendžiant salos reikalus, rodo oficialūs rezultatai.
M. Akinci sulaukė 48,3 proc. rinkėjų palaikymo, o aktyvumas rinkimuose siekė 67,3 procento. Jo pralaimėjimas kelia abejonių, ar bus toliau bandoma atnaujinti seniai įstrigusias Jungtinių Tautų tarpininkaujamas derybas su Nikosija.
E. Tatarą su pergale rinkimuose, kurie vyko regione padidėjus įtampai tarp Graikijos ir Turkijos, nesutariančių dėl teisių į energijos išteklių telkinius Viduržemio jūros rytinėje dalyje, suskubo pasveikinti Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
„Savo ir Turkijos žmonių vardu sveikinu poną E. Tatarą, išrinktą Šiaurės Kipro turkų respublikos prezidentu. Turkija ir toliau dės visas įmanomas pastangas, kad apgintų Kipro turkų teises“, – pabrėžė Turkijos prezidentas.
E. Tataras, pasisakantis už dviejų valstybių sprendinį, anksčiau buvo tik Ankaros pripažįstamos Šiaurės Kipro turkų respublikos premjeras. R. T. Erdoganas jį atvirai rėmė ir per rinkimų kampaniją, nors tokia pozicija buvo vertinama prieštaringai.
Apie 300 tūkst. gyventojų turinti Šiaurės Kipro turkų respublika buvo įkurta 1974 metais, Turkijai pasiuntus savo pajėgas į šią Viduržemio jūros salą po perversmo, surengto Kipro prijungimo prie Graikijos šalininkų.
Jungtinės Tautos beveik penkis dešimtmečius rėmė pastangas iš naujo suvienyti Kiprą ir suformuoti federacinę valstybę, bet iki šiol tokie užmojai nebuvo sėkmingi.
Sakydamas pergalės kalbą šimtams Turkijos vėliavomis mojuojančių savo šalininkų E. Tataras padėkojo Turkijos valstybės vadovui ir pareiškė: „Mes nusipelnėme suvereniteto – esame Kipro turkų balsas.“
„Kovojame, kad galėtume egzistuoti Šiaurės Kipro turkų respublikoje, todėl mūsų kaimynai pietuose ir pasaulio bendrija turėtų gerbti mūsų kovą už laisvę“, – pridūrė jis.
Pietinėje salos dalyje įsikūrusios Kipro Respublikos, kuri yra Europos Sąjungos narė, vyriausybė šių rinkimų rezultatų kol kas nekomentavo, bet opozicija juos nedelsdama pasmerkė.
Tą patį vakarą E. Tatarui paskambinęs R. T. Erdoganas sakė esąs įsitikinęs, kad jiedu toliau palaikys glaudų bendradarbiavimą visose srityse, „pradedant nuo su angliavandeniliais susijusios veiklos Viduržemio jūros rytinėje dalyje“, informavo išrinktojo lyderio biuras.
Vadovaujant R. T. Erdoganui Turkija reiškė vis didesnes ambicijas savo regione ir dabar yra įsitraukusi į aštrų ginčą su Graikija ir Kipru dėl dujų ir naftos telkinių Viduržemio jūros rytuose.
Europos Sąjunga smerkė ginčijamuose vandenyse Turkijos vykdoma telkinių žvalgymą ir perspėjo Ankarą susilaikyti nuo tolesnių „provokacijų“ po pastaraisiais mėnesiais tame regione surengtų kelių šalių karinių pratybų.
Per pirmąjį rinkimų turą spalio 11 dieną E. Tataras gavo 32 proc., o N. Akinci – mažiau kaip 30 proc. balsų.
Vis dėlto M. Akinci buvo prognozuojama užsitikrinti antrąją kadenciją, nes jam palaikymą išreiškė per pirmąjį ratą trečias likęs Tufanas Erhurmanas.
Pralaimėjęs M. Akinci, kaltinęs Ankarą kišimusi į rinkimus, padėkojo savo šalininkams ir pareiškė: „Žinote, kas įvyko... Aš iš to nedarysiu politikos.“
