Koronaviruso pandemija pasaulyje nerimsta. Daugybėje pasaulio valstybių pastarosiomis dienomis buvo užfiksuoti nauji užsikrėtimų rekordai. Valdžios institucijos vėl griežtina ribojimus arba įveda ekstremalią situaciją labiausiai nuo COVID-19 nukentėjusiuose regionuose.

Rusijoje per pastarąją parą nustatyti 13 754 nauji užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejai, mirė dar 286 anksčiau užsikrėtę žmonės, rodo ketvirtadienį paskelbti šalies kovą su epidemija koordinuojančio operatyvinio štabo duomenys.

Išvakarėse šalyje buvo registruotas rekordiškai didelis naujų užsikrėtimų skaičius – 14 231.

Daugiausiai naujų atvejų toliau fiksuojama Maskvoje: per parą Rusijos sostinėje užregistruoti 3 942 užsikrėtimo ir 57 mirties atvejai.

Nuo epidemijos pradžios šalyje nustatyti iš viso 1 354 163 COVID-19 atvejai, 23 491 užsikrėtusysis mirė.

Iš gydymo įstaigų per praėjusią parą išrašyti 8 392 pacientai. Bendras ligoninėse gydytų ir pasveikusių žmonių skaičius padidėjo iki 1 048 097.

PSO: intensyvėjantis COVID-19 protrūkis Europoje kelia „didelį susirūpinimą“

Pasaulio sveikatos organizacijos (PSO) Europos biuras ketvirtadienį pareiškė, kad sparčiai augantis koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų skaičius Senajame žemyne kelia „didelį susirūpinimą“, bet pabrėžė, jog padėtis čia vis tiek yra geresnė nei per protrūkio įkarštį balandį.

„Besikeičianti epidemiologinė padėtis Europoje kelia didelį susirūpinimą. Kasdien auga atvejų skaičius, dažniau hospitalizuojami pacientai“, – per spaudos konferenciją sakė PSO Europos departamento direktorius Hansas Kluge.

„COVID dabar yra penktoji dažniausia mirties priežastis, o 1 000 mirčių per parą riba jau peržengta“, – pridūrė jis.

Visgi H. Kluge pabrėžė, kad dabartinė „mūsų padėtis ne tokia“, kokia buvo kovą ir balandį.

„Nors, palyginti su balandžio piku, per dieną užregistruojame 2–3 kartus daugiau [užsikrėtimo] atvejų, vis dar turime penkiskart mažesnį mirčių skaičių, o laikas, per kurį padvigubėja hospitalizacijų skaičius, vis dar yra 2–3 kartus ilgesnis“, – kalbėjo jis.

Anot H. Kluge, vienas COVID-19 atvejų skaičiaus augimo veiksnių gali būti intensyvesnis jaunesnių žmonių testavimas, o mažesnis mirtingumas gali būti aiškinamas tuo, kad virusas plinta tarp jaunesnių, mažiau pažeidžiamų žmonių.

Visgi jis pridūrė, jog skaičiavimai rodo, kad sušvelninus dėl koronaviruso taikomus suvaržymus, jau sausį mirtingumo rodikliai gali būti 4–5 kartus didesni, palyginti su balandžiu.

Tuo tarpu tokios „paprastos priemonės“, kaip kaukių dėvėjimas ir griežta susibūrimų kontrolė iki vasario gali padėti išgelbėti per 280 tūkst. gyvybių, pabrėžė H. Kluge.

PSO Europos departamentui priklauso 53 šalys, tarp jų Rusija ir Centrinės Azijos valstybės. Jose bendrai užregistruota per 7,25 mln. COVID-19 atvejų ir beveik 250 tūkst. mirčių.

Indijoje per parą patvirtinta per 67 tūkst. naujų COVID-19 atvejų

Indijoje per parą patvirtinti 67 708 nauji COVID-19 atvejai, bendrą infekcijų skaičių padidinę iki 7,31 mln., rodo Sveikatos apsaugos ministerijos duomenys, skelbia agentūra „Reuters“.

Su infekcija susijusių mirčių skaičius per parą padidėjo 680, iki 111 266, teigė ministerija.

Indijoje bendras užkrato atvejų skaičius 7 mln. ribą perkopė sekmadienį. Šalį pagal infekcijų skaičių lenkia tik Jungtinės Valstijos, jose susirgusiųjų skaičius artėja prie 8 mln.

Lenkijoje – dar vienas naujų COVID-19 atvejų rekordas

Lenkijoje per praėjusią parą vėl užregistruota rekordiškai daug naujų užsikrėtimo koronavirusine infekcija COVID-19 atvejų – 8 099, taip pat mirė 91 anksčiau užsikrėtęs asmuo, sveikatos apsaugos tarnybų informaciją ketvirtadienį citavo Lenkijos visuomeninis radijas.

Išvakarėse šalyje irgi buvo nustatyta rekordiškai daug naujų COVID-19 atvejų – 6 526.

Bendras užsikrėtusių koronavirusu žmonių skaičius nuo epidemijos šalyje pradžios kovo mėnesį išaugo iki 149 903, iš jų 3 308 žmonės mirė, nurodė pareigūnai.

Ketvirtadienį ryte šalies ligoninėse buvo gydomi 6 538 koronavirusine infekcija sergantys pacientai, iš jų 508 buvo reikalingas dirbtinis plaučių ventiliavimas.

Iki šiol Lenkijoje persirgę COVID-19 pasveiko iš viso 85 588 asmenys, iš jų 1 741 – per pastarąją parą, nurodė Sveikatos apsaugos ministerija.

Čekijoje patvirtintas rekordinis naujų koronaviruso atvejų skaičius – 9 544

Čekijoje toliau sparčiai daugėja koronaviruso atvejų, nepaisant griežtesnių kovos su koronavirusu priemonių.

Šalis praėjusią parą patvirtino 9 544 naujus užsikrėtimo koronaviruso infekcija (COVID-19) atvejus. Tai didžiausias per vieną parą Čekijoje nustatytų naujų atvejų skaičius nuo pandemijos pradžios, praneša šalies Sveikatos apsaugos ministerija.

„Skaičiai katastrofiški. Tai tikrai skubu“, – teigė premjeras Andrejus Babišas.

Čekija iki šios dienos iš viso patvirtino beveik 140 000 COVID-19 atvejų. Šalyje, turinčioje 10,7 mln. gyventojų, su COVID-19 susijusių mirčių skaičius siekia 1 172.

Šalyje nuo trečiadienio uždaromi visi restoranai, aludės ir barai. Visos mokyklos perėjo prie nuotolinio mokymosi. Sporto ir kultūros renginiai draudžiami.

Ukrainoje – daugiau kaip 5 tūkst. naujų COVID-19 atvejų, 73 žmonės mirė

Ukrainoje per praėjusią parą nustatyti 5 062 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, taip pat mirė 73 anksčiau užsikrėtę žmonės, ketvirtadienį pranešė atsaką į epidemiją koordinuojanti Nacionalinio saugumo ir gynybos taryba.

Nuo pandemijos pradžios Ukrainoje patvirtinti iš viso 281 239 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 5 302 užsikrėtę asmenys mirė, 119 650 pasveiko.

Šiuo metu šalyje COVID-19 serga 156 287 žmonės.

Daugiausia naujų atvejų užregistruota Charkivo srityje (651), Kijeve (445), taip pat Lvivo srityje (332).

Estijoje – 33 nauji COVID-19 atvejai

Estijoje per praėjusią parą atlikus 2 018 testų buvo nustatyti 33 nauji koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejai, ketvirtadienį pranešė Sveikatos apsaugos departamentas.

Naujų mirties atvejų šalyje neužregistruota; nuo protrūkio pradžios mirė 68 žmonės.

Ketvirtadienio ryto duomenimis, Estijos ligoninėse dėl COVID-19 gydomi 35 žmonės, vienam jų reikalinga dirbtinė plaučių ventiliacija.

Nuo pandemijos pradžios Estijoje nustatyta iš viso 3 980 užsikrėtimo koronavirusu atvejų, pasveiko 3 093 žmonės.

Pastarųjų dviejų savaičių sergamumo rodiklis 100 tūkst. gyventojų yra 39,88 atvejo.

Latvijoje – 114 naujų COVID-19 atvejų

Latvijoje per praėjusią parą atlikus 4 667 testus buvo nustatyta 114 naujų koronavirusinės infekcijos COVID-19 atvejų, ketvirtadienį pranešė Ligų prevencijos ir kontrolės centras.

Nuo epidemijos pradžios Latvijoje nustatyti iš viso 3 056 užsikrėtimo koronavirusu atvejai, 41 žmogus nuo šios ligos mirė, 1 329 pasveiko.

Per praėjusią parą dėl COVID-19 buvo hospitalizuoti keturi pacientai. Iš šiuo metu ligoninėse gydomų 70 koronavirusine infekcija sergančių asmenų devynių būklė yra sunki, kitų – vidutinio sunkumo.

 

Londonas priskirtas antrai pagal pavojingumą COVID-19 pavojaus zonai

Didžiosios Britanijos sveikatos apsaugos sekretorius ketvirtadienį priskyrė Londoną antrai COVID -19 didelės rizikos zonai, sparčiai daugėjant naujų užsikrėtimų skaičiui sostinėje.

Sveikatos apsaugos sekretorius Mattas Hancockas Bendruomenių Rūmams pareiškė, kad imtis šių veiksmų vyriausybę verčia greitai augantis užsikrėtimų skaičius, todėl virusui suvaldyti reikia greitų sprendimų.

Dar milijonai žmonių šiaurės Anglijoje laukia pranešimų, ar jiems bus įvesti griežčiausi dėl COVID-19 vyriausybės taikomi apribojimai, jau įsigalioję Liverpulyje.

Tokio sprendimo tikėjęsis Londono meras Sadiqas Khanas Londono savivaldybei sakė, jog derybos dar vyksta, tačiau valdžia turėtų priskirti Londoną antrai iš trijų rizikos zonų, remiantis „visuomenės sveikatos ekspertų ir mokslininkų rekomendacijomis“, ko reikia gyvybėms išsaugoti.

S. Khanas raštu kreipėsi į ministrą pirmininką Borisą Johsoną, norėdamas tiksliai sužinoti, kokios pagalbos sulauks verslai ir asmenys, kuriuos paveiks šie griežti suvaržymai.

„Niekas nenori suvaržymų, – sakė S. Khanas. – Bet manoma, kad tai yra būtina, siekiant, kad aš, Londono savivaldybės lyderiai ir ministrai apsaugotume londoniečių gyvybes“.

Tuo metu 2,8 mln. gyventojų turinčio Mančesterio meras pareiškė, jog tikisi ketvirtadienį susitikti su B. Johnsono komanda tartis, ar reikia regioną priskirti „labai didelės rizikos“ zonai.

Tai aukščiausias rizikos laipsnis pagal vyriausybės įvestą naują trijų rizikos laipsnių sistemą. „Labai didelės“ rizikos zonose turi būti uždaromi barai, draudžiama susitikinėti su žmonėmis, nepriklausančiais kartu gyvenančių žmonių ratui.

Naująja perspėjimo sistema, pagal kurią visos gyvenamos teritorijos skirstomos pagal tris rizikos laipsnius („vidutinės“, „didelės“ ar „labai didelės“), siekiama užtikrinti, kad taikant suvaržymus dėl COVID-19 būtų laikomasi skaidrumo ir vienodumo principo.

Vyriausybė pranešė, kad konsultuojasi su lyderiais kitų šiaurinių Anglijos regionų, kur užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius greitai auga.

Britanijos atominiame povandeniniame laive – COVID-19 protrūkis

Jungtinės Karalystės atominiame povandeniniame laive „HMS Vigilant“ daugiau kaip 30 įgulos narių buvo nustatyta koronavirusinė infekcija po apsilankymo vienoje JAV povandeninių laivų bazėje, pranešė amerikiečių Karinių jūrų pajėgų institutas (USNI).

Balistinėmis raketomis „Trident“ apginkluoto „Vigilant“ įgulą sudaro 134 jūrininkai. Šis „Vanguard“ klasės laivas yra vienas iš keturių Karališkųjų jūrų pajėgų turimų strateginių atominių povandeninių raketnešių.

Pasak vieno JAV karo laivyno atstovo, lankydamiesi Kings Bėjaus strateginių povandeninių laivų bazėje Džordžijoje britų jūreiviai pažeidė laivų įgulų nariams taikomas izoliacijos taisykles.

Britų povandeninių laivų raketų branduolinės kovinės galvutės saugomos Jungtinėje Karalystėje, bet šalis naudojasi Kings Bėjuje esančia bendra su JAV saugykla, kur laikomos balistinės raketos „Trident II D5“. Šioje bazėje raketos pakraunamos į Britanijos laivus, o šie vėliau plaukia į Karališkojo jūrų laivyno Kulporto bazę Škotijoje, kur laikomos branduolinės kovinės galvutės.

Prancūzijoje sparčiai plintant koronavirusui įvedama komendanto valanda

Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas paskelbė, kad Paryžiuje ir kituose aštuoniuose šalies miestuose įvedama naktį galiosianti komendanto valanda, taip siekiant pažaboti spartų koronaviruso plitimą, informuoja BBC.

Komendanto valanda – nuo 21.00 valandos vakaro iki 6.00 valandos ryto – įsigalios šeštadienį ir galios mažiausiai keturias savaites. Tai paveiks maždaug 22 mln. žmonių. Šalyje taip pat buvo paskelbta ekstremali visuomenės sveikatai padėtis.

Komendanto valanda galios sostinėje Paryžiuje ir jo priemiesčiuose, taip pat Marselyje, Lione, Lilyje, Sen Etjene, Ruane, Tulūzoje, Grenoblyje ir Monpeljė.

E. Macronas paaiškino, kad komendanto valanda neleis žmonėms lankytis restoranuose ir privačiuose namuose vakare ir nakties metu. Gyventojai turės pateikti pagrįstą priežastį, jei norės išeiti iš namų komendanto valandos metu.

Būtinos kelionės bus leidžiamos. Komendanto valandą pažeidusiam asmeniui grės 135 eurų dydžio bauda.

Mokyklos liks atidarytos, o dienos metu žmonės taip pat galės keliauti tarp regionų.

Vis dėlto privačiuose namuose galės susitikti ne daugiau kaip šeši žmonės, išskyrus dideles šeimas.

Prancūzijoje trečiadienį buvo patvirtintas 22 951 naujas koronaviruso infekcijos (COVID-19) atvejis. „Turime imtis veiksmų. Reikia stabdyti viruso plitimą“, – teigė E. Macronas ir pridūrė, kad ši COVID-19 banga skiriasi nuo protrūkio pavasarį, nes virusas dabar išplito į visas Prancūzijos dalis.

Pirmąją protrūkį Prancūzija suvaldė įvedusi visuotinį karantiną. Vasarą šalyje vėl buvo atidaryti barai ir restoranai, į šalį galėjo atvykti užsienio turistai. Tačiau nuo rugpjūčio daugėja užsikrėtimo atvejų, o pastarosiomis savaitėmis – ypač sparčiai.

Prancūzijoje trečiadienį trečią kartą per šešias pastarąsias dienas buvo patvirtinta daugiau kaip 20 000 naujų infekcijos atvejų.