Kalnų Karabacho lyderis Araikas Arutiunianas konfliktą sekmadienį pavadino ramesniu, tačiau per naktį buvo pranešta apie kelis apšaudymo atvejus, o paliaubos yra atsidūrusios ant žlugimo ribos.
„Atrodo, šį rytą situacija ramesnė, tačiau ji gali labai greit pasikeisti“, – sakė A.Arutiunianas.
Paliaubos įsigaliojo šeštadienio popietę, tačiau abi pusės viena kitą apkaltino jas pažeidus beveik iškart.
Sekmadienį Azerbaidžanas apkaltino Armėniją tuo, kad ankstų rytą smarkiai apšaudė gyvenamąjį rajoną Gendžėje.
Azerbaidžano pareigūnai teigė, jog 5 žmonės žuvo, o dešimtys sužeista. Armėnija šiuos kaltinimus neigia.
Gendžėje esantys reporteriai teigia matę gelbėjimo komandas, kurios iš griuvėsių nešė kūnus.
Tuo metu Armėnijos atstovas apkaltino Azerbaidžaną provokacijomis – naujais apšaudymais naktį.
Londone įsikūrusios tarptautinės taikos organizacijos „Conciliation Resources“ Kaukaze skyriaus direktorius Laurence’as Broersas teigė, kad vykstančios kovos verčia žmones radikalėti visame regione ir „lyderiams tampa vis sunkiau atsitraukti ir vykdyti humanitarinių paliaubų sąlygas“.
Jis perspėjo, kad paliaubos yra atsidūrusios labai pavojingoje zonoje ir galima tikėtis, kad ateinančiomis dienomis bus galima sulaukti dar daugiau smurto proveržių.
Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas, kuris rengė Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrų susitikimą ir paskatino paliaubas, šeštadienio vakarą kalbėjosi su abiem pusėmis.
Kaip pranešė Užsienio reikalų ministerija, S.Lavrovas ragino abi vyriausybes laikytis paliaubų sąlygų.
Kai rugsėjį ir vėl atsinaujino kautynės, žuvo mažiausiai keli šimtai žmonių. Tai daugiausia aukų tarp šių valstybių pareikalavęs nesantaikos etapas nuo 1990-ųjų pradžios.
„Didžioji dalis sunaikintos civilinės infrastruktūros yra Kalnų Karabache ir maždaug pusė gyventojų – apie 70 tūkst. žmonių – jau pabėgo iš teritorijos“, – sakė L.Broersas.
Anot jo, regionas artėja prie humanitarinės katastrofos, nes prie sunkumų prisideda ir COVID-19 pandemija, gana smarkiai paveikusi abi šalis.
Parengta pagal „Deutsche Welle“ inf.
