Azerbaidžano užsienio reikalų ministerija paskelbė, kad praėjusią naktį armėnų pajėgoms apšaudant antrą pagal dydį šalies miestą Gendžę žuvo septyni ir buvo sužeisti dar 33 žmonės, tarp jų vaikai. Apšaudymas vyko mažiau nei 24 valandos po to, kai kovos turėjo sustoti.
Naujienų agentūros AFP žurnalistas iš Gendžės pranešė, kad gelbėtojai raudonais šalmais plikomis rankomis šalino nuolaužas ieškodami po jomis gyvų žmonių.
Jie ištraukė kone nuogą kūną, kurį atsargiai įdėjo į baltą maišą, stebint ir verkiant keliems vietos gyventojams.
Vienas liudininkas pasakojo, kad jį ir kitus pažadino galingas sprogimas, anksti ryte sulyginęs su žeme vieno ir dviejų aukštų namų kvartalą – devynis būstus.
„Viskas, dėl ko dirbau visą savo gyvenimą, sunaikinta“, – sakė 68 metų gyventojas Zagitas Aliyevas.
Susitarimui nutraukti karo veiksmus dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono, kad būtų galima apsikeisti belaisviais ir žuvusiųjų palaikais, pritarė Armėnijos ir Azerbaidžano užsienio reikalų ministrai per Maskvoje įvykusias derybas.
Absoliutus melas
Paliaubos oficialiai įsigaliojo šeštadienio vidurdienį, bet abi šalys kone iškart ėmė kaltinti viena kitą pažeidimais.
Sekmadienį separatistinio Kalnų Karabacho gynybos ministerija pareiškė, kad Armėnijos pajėgos laikosi humanitarinio ugnies nutraukimo, ir apkaltino Azerbaidžaną apšaudant civilių gyvenamus rajonus.
Tvirtinimai, kad Armėnijos pajėgos apšaudė Gendžę, yra „absoliutus melas“, pridūrė ministerija.
Ginčijamo Kalnų Karabacho regiono lyderis Araikas Arutiunianas sakė, kad padėtis sekmadienį yra ramesnė, bet perspėjo, jog paliaubos yra trapios.
AFP žurnalistas regiono administraciniame centre Stepanakerte, kuris nuo kovų pradžios buvo intensyviai bombarduojamas, pranešė visą naktį girdėjęs garsius sprogimus.
Kalnų Karabacho lyderio atstovas Vachramas Poghosianas sakė, kad naktinis Stepanakerto apšaudymas buvo „nepagarba Maskvoje pasiektiems susitarimams“, ir paragino tarptautinę bendriją pripažinti provincijos nepriklausomybę, kaip būdą nutraukti kovas.
Naujos kovos kilo praėjusio mėnesio pabaigoje, dėl senų Armėnijos ir Azerbaidžano nesutarimų Kalnų Karabacho klausimu.
Ginčijamas regionas yra maždaug 150 tūkst. gyventojų turintis etninių armėnų anklavas Azerbaidžane. Per maždaug 30 tūkst. gyvybių nusinešusį 10-ojo dešimtmečio karą Kalnų Karabachas atsiskyrė nuo Azerbaidžano.
Regiono separatistų vyriausybę tvirtai remia Armėnija, kuri, kaip ir Azerbaidžanas, nepriklausomybę įgijo 1991 metais subyrėjus Sovietų Sąjungai.
„Laikinas“ ugnies nutraukimas
Naujausios kovos yra intensyviausios nuo 10-ojo dešimtmečio karo; per jas jau žuvo daugiau kaip 450 žmonių, o tūkstančiai turėjo palikti savo namus.
Nuogąstaujama, kad atsinaujinusios kovos gali virsti niokojamu visapusišku konfliktu, kuris gali įtraukti Azerbaidžaną tvirtai remiančią Turkiją ir karinę sutartį su Armėnija turinčią Rusiją.
Armėnija ir pasaulio lyderiai, tarp jų Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas, pasmerkė proturkiškų kovotojų iš Sirijos ir Libijos dislokavimą Azerbaidžano armijai pastiprinti.
Prancūzija, Rusija ir JAV – vadinamoji Minsko grupė – dešimtmečius siekė tvaraus sprendinio Kalnų Karabacho konfliktui, bet nesugebėjo sustabdyti kartas nuo karto atsinaujindavusių kovų, o Turkijos remiamas Azerbaidžanas atrodo ketinantis tęsti savo karinę intervenciją.
Vienas azerbaidžaniečių aukšto rango pareigūnas šeštadienį sakė, kad paliaubos turėjo būti tik „laikinos“ ir kad Baku „neketina atsisakyti“ savo pastangų atsiimti Kalnų Karabacho kontrolę.
