Likus nedaug laiko iki paliaubų įsigaliojimo, šeštadienio rytą abi pusės apkaltino viena kitą apšaudžius civilių apgyvendintas teritorijas.
Atėjus paliaubų įsigaliojimo laikui, nutilo iki tol visą rytą skambėjęs sirenų gausmas, sakė vienas naujienų agentūros AFP žurnalistas. Pranešama, kad jau buvo matyti žmonių, kurie po kelių dienų slėpimosi dėl nuolatinių atakų išdrįso palikti savo namus.
Armėnijos gynybos ministerija informavo, kad ginčijamą anklavą kontroliuojamoms separatistų pajėgoms įsakyta nutraukti ugnį.
Nepripažintos Kalnų Karabacho respublikos „gynybos armijos daliniams duotas įsakymas nutraukti ugnį“, socialiniame tinkle „Facebook“ parašė ministerijos atstovė Šušan Stepanian.
Dėl paliaubų buvo susitarta po penktadienį Maskvoje apie 11 valandų trukusio Armėnijos, Azerbaidžano ir Rusijos užsienio reikalų ministrų derybų maratono.
Per paliaubas, prižiūrimas Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus Komiteto (TRKK), šalys apsikeis žuvusiųjų kūnais ir belaisviais ir kitais jų laikomais asmenimis, sakė Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas.
Rusijos diplomatijos vadovas taip pat nurodė, kad Armėnija ir Azerbaidžanas susitarė pradėti siekti teritorinio ginčo dėl Kalnų Karabacho ilgalaikio taikaus sprendinio.
„Azerbaidžanas ir Armėnija... pradeda turiningas derybas, siekdamos kuo greičiau pasiekti taikų sureguliavimą“, – žurnalistams sakė S. Lavrovas. Jis pridūrė, kad deryboms tarpininkaus Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) Minsko grupė – Prancūzija, Rusija ir JAV.
Rugsėjo 27 dieną atsinaujinusios kautynės dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų separatistų kontroliuojamo regiono, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per niokojamą karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje – pareikalavo apie 400 žmonių gyvybių ir privertė tūkstančius gyventojų palikti savo namus.
Naujausi susirėmimai buvo smarkiausi nuo 1994 metais paskelbtų paliaubų.
Pranešimai apie pažeidimus
Tuojau po paliaubų įsigaliojimo kariaujančių šalių pajėgos pranešė apie numanomus ugnies nutraukimo pažeidimus.
„Nepaisydamos anksčiau paskelbtų humanitarinių paliaubų Azerbaidžano pajėgos 12 val. 5 min. surengė ataką prieš Karakchanbeili“ gyvenvietę netoli fronto linijos, nurodė Š. Stepanian.
„Karabacho kariuomenė imasi priemonių atakai atremti“, – pridūrė ji.
Azerbaidžano gynybos ministerija savo ruožtu maždaug po pusvalandžio nuo paliaubų įsigaliojimo pranešė, kad armėnų pajėgos apšaudo Tertero ir Agdamo rajonus.
Susirėmimai ginčijamame regione tarp armėnų ir azerbaidžaniečių pajėgų atsinaujino praėjusio mėnesio pabaigoje. Nuožmios kovos jau pareikalavo per 300 žmonių gyvybių, tarp jų – daugybė civilių.
Ankara žada paremti Azerbaidžaną tenkinantį sprendinį konfliktui dėl Kalnų Karabacho
Ankara palaikys tik tokį konflikto dėl Kalnų Karabacho sprendimą, kuris būtų priimtinas Baku, šeštadienį pareiškė Turkijos užsienio reikalų ministras Mevlutas Cavusoglu, kalbėdamasis telefonu su savo kolega azerbaidžaniečiu Ceyhunu Bayramovu.
„Turkija palaikys tik sprendimus, tenkinančius Azerbaidžaną“, – pažadėjo turkų ministras; jo žodžiai cituojami televizijos „TRT Haber“ pranešime.
C. Bayramovas savo ruožtu informavo M. Cavusoglu apie penktadienį Maskvoje įvykusių derybų su Armėnija dėl Kalnų Karabacho rezultatus.
Vėlai penktadienį, po maždaug 11 valandų trukusio derybų maratono Rusijos sostinėje, Azerbaidžano ir Armėnijos užsienio reikalų ministrai susitarė dėl paliaubų ginčijamame regione. Ugnies nutraukimo režimas įsigaliojo šeštadienį paryčiais.
Rugsėjo 27 dieną atsinaujinusios kautynės dėl Kalnų Karabacho – etninių armėnų separatistų kontroliuojamo regiono, atsiskyrusio nuo Azerbaidžano per niokojamą karą 10-ojo dešimtmečio pradžioje – pareikalavo daugiau kaip 400 žmonių gyvybių ir privertė tūkstančius gyventojų palikti savo namus.
Naujausi susirėmimai buvo smarkiausi nuo 1994 metais paskelbtų paliaubų.
