Sekmadienį Kirgizijoje vykę parlamento rinkimai parodė opozicijai nenaudingą rezultatą.
Daugumos balsų sulaukė dvi dabartinę valdžią ir prezidentą Sooronbajų Žejenbekovą palaikančios partijos – naujai suformuota Demokratinė socialistų partija „Birimdik“ („Vienybė“) ir partija „Mekenim Kyrgyzstan“ („Mano tėvynė Kirgizija“).
Anot rinkimų komisijos, abi partijos surinko maždaug po ketvirtadalį balsų, bet gausybė pranešimų apie balsavimo pažeidimus supykdė opoziciją.
Dvylika opozicinių partijų sutartinai pareiškė nepripažįstančios rinkimų rezultatų, o paprasti žmonės išėjo į gatves.
Išlaisvino kalėjusius politikus
Apie 5 tūkst. žmonių pirmadienį susirinko centrinėje Biškeko aikštėje, kad pademonstruotų nepritarimą rinkimų rezultatams.
Protestas buvo taikus, bet vakare grupelė įniršusių kirgizų pradėjo bandyti įsiveržti į Baltaisiais rūmais vadinamą parlamento ir vyriausybės pastatą.
Milicininkai panaudojo vandens patrankas, svaiginančias granatas ir ašarines dujas, tačiau protestuotojai nesiskirstė ir galiausiai užėmė rūmus.
Per kilusius neramumus sužalota beveik 700 žmonių, o vienas 19-metis jaunuolis mirė.
Protestuotojai ne tik užėmė parlamento ir vyriausybės pastatą.
Jie išlaisvino anksčiau dėl įvairių nusikaltimų nuteistus ir kalintus buvusį prezidentą Almazbeką Atambajevą, buvusį premjerą Separą Isakovą ir buvusį parlamentarą Sadyrą Žaparovą.
Prezidentas prarado kontrolę
Po neramumų nakties Kirgizijos centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad anuliuojami parlamento rinkimų rezultatai, o netolimoje ateityje bus surengtas naujas balsavimas.
Aštuonios opozicinės partijos paskelbė apie Koordinacinės tarybos, kuri rūpinsis šalies ateitimi, sudarymą.
Premjero pareigas iki šiol ėjęs Kubatbekas Boronovas pranešė apie atsistatydinimą, o parlamentarai naujuoju premjeru išrinko iš kalėjimo išlaisvintą S.Žaparovą.
Šalies prezidentas S.Žejenbekovas tvirtino, kad jis tebekontroliuoja situaciją šalyje, bet panašu, jog realios kontrolės šiuo metu neturi niekas.
S.Žejenbekovas apkaltino opoziciją, kad ji nori ne tik naujų rinkimų: „Protestuotojų tikslas yra ne tik surengti naujus rinkimus, bet ir pašalinti iš valdžios mane.“
Prezidentas tvirtino norintis išvengti praeityje šalį krėtusių politinių neramumų ir sakė esantis pasiruošęs bendradarbiauti su visų politinių jėgų lyderiais, kad išspręstų šią krizę.
Bet kartu S.Žejenbekovas kaltino opoziciją mėginant perimti valdžios kontrolę tik į savo rankas.
Regiono ekspertai tikina, kad 2017 m. išrinktas prezidentas prarado visą įtaką, bet nėra aišku, kas jį galėtų pakeisti, nes opozicinė Koordinacinė taryba yra susiskaldžiusi ir nesutaria, kas turėtų užimti svarbiausius šalies postus.
Žmonės išlieka nusivylę
Opozicija ragina prezidentą atsistatydinti pačiam, bet jis yra savo slėptuvėje ir iš ten mėgina kontroliuoti situaciją šalyje.
Tikėtina, kad Kirgizijos laukia trečia revoliucija šiame amžiuje.
Panašiomis aplinkybėmis šalies prezidentai buvo nuversti 2005 ir 2010 metais. Tačiau ar kas nors šalyje pasikeis į gera žmonėms šį kartą?
Ankstesnės revoliucijos į politiką naujų veidų ar idėjų neatnešė. Politikai toliau protegavo sau artimus asmenis, o paprastų žmonių situacija nepasikeitė.
Panašu, kad tai Kirgizijos laukia ir šįkart. Opozicijoje tie patys seni veidai, kurių dauguma – ne ką mažiau susitepę už dabartinę valdžią. Išlaisvintas buvęs prezidentas buvo nuteistas už korupciją, o naujasis premjeras kalėjo už įkaitų paėmimą.
Daugelis apžvalgininkų tai vertina kaip dar vieną klanų susirėmimą. Tad tikėtina, jog trečioji revoliucija politinio stabilumo į šalį neatneš.
Parengta pagal BBC, CNN inf.
