This site uses cookies to ensure that we deliver you the best user experience. By continuing to browse the site you are agreeing to our use of cookies. For more information please see our COOKIE POLICY.

Baltarusijos valstybinė televizija pakeitė Lietuvos pavadinimą

Baltarusijos valstybiniuose televizijos kanaluose nuo šiol Lietuva – buvusi Lietuvos sovietinė socialistinė respublika.
Slaptoje ceremonijoje rugsėjo 23-iąją šeštai prezidento kadencijai inauguruoto A.Lukašenkos režimas protestus malšina žiauriu smurtu.
Slaptoje ceremonijoje rugsėjo 23-iąją šeštai prezidento kadencijai inauguruoto A.Lukašenkos režimas protestus malšina žiauriu smurtu.
Slaptoje ceremonijoje rugsėjo 23-iąją šeštai prezidento kadencijai inauguruoto A.Lukašenkos režimas protestus malšina žiauriu smurtu.
Slaptoje ceremonijoje rugsėjo 23-iąją šeštai prezidento kadencijai inauguruoto A.Lukašenkos režimas protestus malšina žiauriu smurtu.

Baltarusijos valstybiniai televizijos kanalai, tokie kaip „Belarus 1“ ir STV, savo siužetuose ir titruose pradėjo kitaip vadinti Lietuvą, Ukrainą ir Lenkiją.

Nuo šiol Lietuva – buvusi Lietuvos sovietinė socialistinė respublika, Ukraina – buvusi Ukrainos sovietinė socialistinė respublika, Lenkija – buvusi Lenkijos liaudies respublika.

Kaip pareiškė Baltarusijos žurnalistų sąjungos vadovas Andrejus Krivošejevas, taip daroma siekiant pabrėžti Minsko „bendrą ir šlovingą praeitį“ su šiomis valstybėmis. A.Krivošejevas taip pat yra Baltarusijos pagrindinės valstybinės žiniasklaidą kontroliuojančios bendrovės „Belteleradiokompanija“ politikos apžvalgininkas.

Rusijos naujienų agentūros „RIA Novosti“ šaltinių teigimu, pervadinimas susijęs su politika, o būtent – su pozicija, kurią šios trys valstybės užėmė po Baltarusijos prezidento rinkimų.

„Originaliais geografiniais titrais, kurie pasirodė pagrindiniuose šalies telekanaluose, pirmiausia pabrėžiama mūsų bendra ir šlovinga praeitis su Lenkija, Lietuva ir Ukraina. Mūsų bendras paveldas, laikmetis, kai šiose šalyse buvo kuriami kertiniai pramonės objektai, uostų, kelių, gyvenamųjų kvartalų infrastruktūra. Laikmetis, kai pas mus buvo bendra socialinė ir kultūrinė erdvė“, – kalbėjo A.Krivošejevas.

Pasak jo, „ne paslaptis, kad panašūs geotitrai iššaukė labai keistą, kartais net liguistą reakcija“ kaimyninėse Baltarusijai šalyse.

„Bet patikėkite, ir baltarusiams pastaruoju metu keista girdėti iš artimų mums respublikų kraštutinai nedraugišką retoriką. Pavyzdžiui, pareiškimus apie pripažinimą ar nepripažinimą, ypač tais klausimais, kurie neliečia ar neturėtų liesti mūsų partnerių“, – dėstė Baltarusijos žurnalistų sąjungos vadovas.

A.Krivošejevo nuomone, tokiais „nostalgiškais titrais“ pagrindiniai Baltarusijos kanalai „nutarė prisibelsti iki kolegų Vakaruose ir Pietuose“ ir „sprendžiant iš jų aštrios reakcijos, mus iš tiesų išgirdo“.

„Tikiuosi, kad ir padarė teisingas išvadas“, – pridūrė A.Krivošejevas.

Lietuva, Lenkija ir Ukraina pirmosios aiškiai pasisakė, kad nepripažįsta Aliaksandro Lukašenkos perrinkimo Baltarusijos prezidentu, nes rinkimai buvo nedemokratiniai.

Baltarusijos užsienio reikalų ministerija (URM) spalio 2-ąją pranešė, jog Lenkijai ir Lietuvai pasiūlyta iki spalio 9-osios sumažinti savo diplomatų atstovybėse Baltarusijoje skaičių – atitinkamai nuo 50 iki 18 ir nuo 25 iki 14. Tai motyvuojama šių dviejų Europos Sąjungos valstybių „atvirai nedraugiškais judesiais“ Minsko atžvilgiu – esą Lenkija ir Lietuva kišasi į Baltarusijos vidaus reikalus ir ignoruoja Baltarusijos pamatines suverenias teises.

Po prezidento rinkimų, kurių laimėtoju Baltarusijos rinkimų komisija paskelbė neva 80,1 proc. balsų gavusį A.Lukašenką, visoje Baltarusijoje rugpjūčio 9-ąją prasidėjo protestai. Jie tęsiasi iki šiol, ypač didelės akcijos vyksta poilsio dienomis.

Slaptoje ceremonijoje rugsėjo 23-iąją šeštai prezidento kadencijai inauguruoto A.Lukašenkos režimas protestus malšina žiauriu smurtu.