Nepriklausomybės priešininkų šįkart buvo 53,26 proc. – mažiau nei 56,7 proc. per ankstesnį referendumą prieš dvejus metus.
Rinkėjų aktyvumas buvo daug didesnis nei praėjusį kartą – 85,5 proc. – ir atspindi ilgose eilėse prie rinkimų apylinkių laukusių rinkėjų entuziazmą.
Referendumas buvo dalis per derybas kruopščiai parengto dekolonizacijos plano. 1998 metais priimtas Numėjos susitarimas turėjo užbaigti pražūtingą konfliktą tarp Naujosios Kaledonijos autochtonų kanakų, daugiausiai remiančių nepriklausomybę, ir europiečių naujakurių palikuonių, vadinamų „kaldošais“.
9-ame dešimtmetyje salyną krėtusio smurto kulminaciją 1988 metais žymėjo kruvina įkaitų drama, per kurią žuvo 19 separatistų ir šeši policijos bei specialiųjų pajėgų nariai.
Ir šį kartą atsisakius nepriklausomybės, lieka galimybė iki 2022 metų surengti kitą plebiscitą, jeigu jo paprašytų bent trečdalis vietos parlamento narių.
Dauguma politikos stebėtojų prognozavo ir nepriklausomybės priešininkų pergalę, ir mažesnę jų persvarą.
E. Macronas sveikina Naujosios Kaledonijos sprendimą likti Prancūzijos sudėtyje
Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas sveikina Naujosios Kaledonijos sprendimą likti respublikos sudėtyje. Jis tai pareiškė sekmadienį.
„Šiandien noriu padėkoti visiems, kurie organizavo referendumą: merams, valstybės tarnautojams, rinkimų komisijai, JT stebėtojams, – sakė jis. – Rinkėjai priėmė sprendimą. Dauguma jų patvirtino norą, kad Naujoji Kaledonija liktų Prancūzijos sudėtyje. Kaip valstybės vadovas aš sveikinu šį pasitikėjimo respublika gestą“.
E. Macronas taip pat pareiškė „nuolankiai“ priimąs referendumo rezultatus, kadangi „girdi tų, kurie siekia nepriklausomybės, balsą“. „Noriu jiems pasakyti: tik kartu su jumis mes sukursime Naujosios Kaledonijos ateitį“, – pabrėžė Prancūzijos prezidentas.
Prancūzijos užjūrio teritorijų ministerijos duomenimis, suskaičiavus visus balsalapius, Naujosios Kaledonijos nepriklausomybės priešininkai turi 53,26 proc. balsų. Rinkėjų aktyvumas siekė 85,64 proc.
2018 metais per pirmąjį referendumą prieš atsiskyrimą nuo Prancūzijos Naujojoje Kaledonijoje balsavo 56,7 proc. jo dalyvių.
Naujoji Kaledonija – Prancūzijos užjūrio administracinis-teritorinis darinys, turintis ypatingąjį statusą, kurį ji gavo 1988 metais pagal Matinjono susitarimus. Ten daugelį metų tvyro didelė etninė įtampa, susiduriama su socialiniais ir ekonominiais sunkumais, kurie dar labiau kursto separatistines nuotaikas.
Tarp Australijos ir Fidžio esančią Naująją Kaledoniją Prancūzija užėmė 1853 metais.
Už daugiau kaip 16 tūkst. km esanti Prancūzijos vyriausybė per metus šiai 270 tūkst. gyventojų turinčiai teritorijai skiria maždaug 1,5 mlrd. eurų subsidijų. Tai sudaro daugiau kaip 15 proc. Naujosios Kaledonijos bendrojo vidaus produkto.
1977 metais nepriklausomybę nuo Prancūzijos gavo Džibutis, o 1980 metais – Vanuatu.
